Kiekvienas menstruacijų ciklas prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir tęsiasi iki kitų mėnesinių pradžios. Vidutinė ciklo trukmė yra apie 28 dienos, tačiau sveikas ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų.
Normalu, kad mėnesinės trunka nuo dviejų iki septynių dienų. Nors paprastai ciklo trukmė kiekvieną mėnesį šiek tiek skiriasi, jei ji skiriasi daugiau nei septyniomis-devyniomis dienomis, tai laikoma nereguliariu ciklu. Jei pastebėjote, kad taip nutinka, pravartu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Reikėtų prisiminti, kad nereguliarus mėnesinių ciklas būdingas ankstyvuoju lytinio brendimo laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad paauglių ciklai būna nereguliarūs ir menstruacijų ciklas vėluoja kelerius pirmuosius metus po to, kai jiems prasideda mėnesinės. Taip yra todėl, kad kiaušidės dar gali neišskirti kiaušialąstės kiekvieną mėnesį, rašo „Flo“.
Tačiau yra daug kitų dalykų, kurie gali sukelti vėluojančias ir nereguliarias mėnesines. Atsižvelgdami į tai, apžvelkime 12 dažniausiai pasitaikančių vėluojančių mėnesinių priežasčių, rašo „Flo“.
Paprastai mėnesinės laikomos vėluojančiomis, jei paprastai mėnesinės būna reguliarios, o nuo jų termino praėjo daugiau nei trys dienos.
Stresas
Gana dažna vėluojančių mėnesinių priežastis stresas, kurį sukelia daugybė priežasčių, įskaitant:
- Emocinis stresas, kurį sukelia problemos darbe, netektis, piniginės problemos arba santykių problemos.
- Fizinis stresas dėl operacijos, ligos ar fizinės traumos.
- Tam tikras stresas yra įprasta gyvenimo dalis. Tačiau per didelis jo kiekis gali sutrikdyti organizmo hormonų pusiausvyrą, dėl to gali vėluoti arba išvis kuriam laikui dingti mėnesinės.
Stresas gali sutrikdyti organizmo ciklo reguliavimą, nes veikia pagumburį. Kai patiriame stresą, mūsų organizmas pradeda gaminti daugiau hormono, vadinamo kortizoliu, kuris gali sutrikdyti menstruacijoms reikalingų hormonų gamybą. Paprastai, sumažinus streso lygį, menstruacijos atsistato. Taigi, atsakymas, kiek ilgai dėl streso gali vėluoti mėnesinės, gali priklausyti nuo to, ar stresas yra trumpalaikis, ar lėtinis.
Suvaldyti stresą gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat meditacija, mankšta. Esant lėtiniam stresui verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pasiūlys ir kartu padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti.
Svorio metimas
Svorio svyravimai yra dar viena dažna vėluojančių arba praleistų mėnesinių priežastis. Staigus svorio kritimas dėl dietos ar per didelio fizinio krūvio taip pat gali paveikti organizmo hormonus.
Antsvoris arba per mažas svoris
Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines. Per mažas svoris taip pat gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, gana dažnai jos išvis išnyksta ir neatsiranda tol, kol žmogus nepasiekia jo sveikatai reikalingo kūno svorio.
Intensyvus sportavimas
Pastaruoju metu intensyviai sportuojate sporto salėje ir stebitės, kodėl vėluoja mėnesinės? Ekstremalus fizinis aktyvumas gali sustabdyti menstruacijų ciklą, nes dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu gali sustabdyti ovuliaciją, nes organizmas stengiasi taupyti energiją. Sumažinus tempą mėnesinės turėtų sugrįžti.
Kontracepcija
Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterininės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad tai, per kiek laiko mėnesinės sugrįš nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote.
Vaistai
Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui. Jei vartojate kokius nors vaistus ir nerimaujate, ar turite klausimų, visada kreipkitės į gydytoją patarimo.
Policistinių kiaušidžių sindromas
Dėl šios ligos organizmas gamina daugiau androgenų, kurie gali trukdyti išsiskirti kiaušialąstei (ovuliacijai), todėl mėnesinės vėluoja arba būna praleistos. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra šie: per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai.
Ankstyvoji perimenopauzė
Perimenopauzė – tai pereinamasis etapas prieš menopauzę, kuris paprastai prasideda nuo 40-ies metų vidurio. Tačiau yra žmonių, kuriems perimenopauzė prasideda anksti, o jos požymiai ir simptomai pasireiškia jau nuo 30-ies metų vidurio.
Perimenopauzei būdinga tai, kad sumažėja estrogenų kiekis, o tai išbalansuoja progesterono gamybą organizme. Šie du hormonai yra svarbūs ovuliacijai ir menstruacijoms, todėl pokyčiai gali lemti nereguliarias mėnesines. Jei patiriate perimenopauzę ir vis dar kartais sulaukiate mėnesinių, vadinasi, vis dar vyksta ovuliacija (nors ir nereguliariai). Kai jau 12 mėnesių neturite nė vienų mėnesinių, vadinasi, prasidėjo menopauzė.
Kai jau 12 mėnesių neturite nė vienų mėnesinių, vadinasi, prasidėjo menopauzė.
Pirminis kiaušidžių nepakankamumas
Pirminis kiaušidžių nepakankamumas – tai toks atvejis, kai moters kiaušidės nustoja normaliai veikti iki 40 metų. Tai gali būti dar viena vėluojančių menstruacijų ciklo priežastis. Ši būklė nėra tas pats, kas ankstyvoji menopauzė. Jei mėnesinės nutrūko dėl kiaušidžių nepakankamumo, yra tikimybė, kad jos grįš. Taip pat galima turėti šį sutrikimą ir toliau turėti mėnesines, ovuliaciją ir net pastoti.
Jei esate jaunesnė nei 40 metų ir mėnesinės nereguliarios keturis mėnesius ar ilgiau, gydytojas gali atlikti pirminio kiaušidžių nepakankamumo testą. Tačiau žinokite, kad ši būklė pasitaiko retai – ji pasireiškia tik 1 proc. 15-44 metų amžiaus moterų.
Problemos su skydliauke
Dėl skydliaukės hormonų disbalanso gali sutrikti menstruacijų ciklas. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas arba per didelis, tai gali sukelti užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, anovuliacinius ciklus (ciklus be ovuliacijos) ir nereguliarias mėnesines.
Kai kuriais atvejais dėl skydliaukės ligos mėnesinių gali nebūti net keletą mėnesių – tai vadinama amenorėja.
Gydytojai gali skirti pakaitinių skydliaukės hormonų vartojimą esant hipotirozei ir skydliaukės slopinimą esant hipertirozei. Vartojant medikamentus, ciklas turėtų vėl būti normalus.
Žindymas
Jei neseniai susilaukėte kūdikio ir maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą. Jei žindymą derinate su maitinimu iš buteliuko, tai gali neturėti tokio paties poveikio, o mėnesinės gali atsirasti jau praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo.
Nėštumas
Žinoma, nėštumas yra dar viena dažna vėluojančių mėnesinių priežastis. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs – laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos. Jie veikia nustatant šlapime žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) – hormoną, kurį Jūsų organizmas gamina, kai esate nėščia. Jei nėštumo testo rezultatai teigiami, reikėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją ir/ar ginekologą.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą dėl vėluojančių mėnesinių?
Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja? Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- Netikėtas gausus kraujavimas
- Stiprus skausmas
- Vėmimas ir pykinimas
- Galvos svaigimas
- Didelis karščiavimas
