Dėl nuovargio ar pernelyg didelio mieguistumo dienos metu gali būti sunku dirbti, aiškiai mąstyti, vairuoti ir bendrauti. Nesprendžiant pagrindinės nuovargio priežasties, jūsų organizmui gali būti sunku optimaliai funkcionuoti, padidėja traumų bei sveikatos problemų rizika, rašoma health.com.
Tad kokios priežastys gali slėptis už nuovargio?
Kokybiško miego trūkumas
Net jei kiekvieną naktį miegate rekomenduojamas septynias ar daugiau valandų, vis tiek galite jaustis pavargę, jei miegate nekokybiškai. Miego kokybė – tai, kaip gerai miegate naktį. Prastos miego kokybės požymiai yra šie: sunku užmigti ir periodiškai prabundate visą naktį. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip ribotas fizinis aktyvumas, kofeino vartojimas ir blogi miego įpročiai, dažnai lemia kokybiško miego trūkumą.
Kai miegas sutrinka arba nesilaikote miego higienos, einate vėlai miegoti, jūsų smegenys negali visiškai pailsėti, o organizmas – atsistatyti. Dėl to gali būti, kad miegojote, bet jaučiatės išsekę.
Miego sutrikimai
Miego sutrikimai – tai sveikatos sutrikimai, kurie tiesiogiai veikia jūsų miego kokybę ir trukmę. Be to, kad nuolat jaučiatės pavargę, miego sutrikimai sukelia sunkumų išlikti budriems dienos metu. Miego sutrikimai taip pat gali sukelti neįprastą ir miegą trikdantį elgesį, pavyzdžiui, kalbėjimą ar vaikščiojimą miegant.
Stresas ir psichikos sveikatos būklė
Dėl streso darbe, mokykloje ar gyvenime gali būti sunku užmigti. Stresas didina hormono kortizolio kiekį, todėl tampame sąmoningesni ir budresni, tačiau tuo pačiu stresas dažnai būna ir nemigos priežastis.
Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, taip pat gali apsunkinti tinkamą miego kokybę. Tyrimais nustatyta, kad sunkumai užmigti dažnai susiję su depresija ir nerimu. Žmonės, sergantys tokiais nerimo sutrikimais kaip generalizuotas nerimo sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas, yra ypač linkę bijoti miego ir dėl šios priežasties jausti nerimą.
Nors nerimas ir depresija gali sukelti miego sutrikimus ir nuovargį, gali būti ir atvirkščiai. Miego trūkumas gali padidinti riziką susirgti nerimu ir depresija. Taip yra greičiausiai todėl, kad miego trūkumas keičia smegenų veiklą, reikalingą emocijoms kontroliuoti.
Maistinių medžiagų trūkumas
Jei su maistu negaunate pakankamai pagrindinių maistinių medžiagų, galite pavargti. Jums reikia vitaminų ir mineralų, kad ląstelės veiktų optimaliai. Jūsų ląstelės yra labai svarbios gaminant energiją iš maisto ir maitinant smegenis bei raumenis. Jei trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, padedančių ląstelėms funkcionuoti, galite turėti mažai energijos ir jausti protinį bei fizinį nuovargį.
Nuovargis gali būti susijęs su vitaminų ir mineralų trūkumu, pavyzdžiui, jeigu jums trūksta geležies, magnio, B grupės vitaminų, vitamino C, D ir pan.
Maisto medžiagų trūkumas gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir tokius simptomus kaip raumenų silpnumas ar skausmas, dirglumas, apetito ir atminties praradimas.
Skydliaukės problemos
Nuolatinis nuovargis gali išduoti ir skydliaukės ligas bei sutrikimus. Pavyzdžiui, hipertirozė – tai pernelyg aktyvi skydliaukė, kai gaminama per daug skydliaukės hormonų. Dėl to gali pagreitėti kvėpavimas, širdies ritmas ir virškinimas. Organizmas turi sunaudoti daugiau energijos, todėl žmonės jaučiasi pavargę.
Hipotirozės atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų. Nesant pakankamai skydliaukės hormonų, sulėtėja kvėpavimas, širdies ritmas ir virškinimas. Dėl to galite jaustis vangūs ir pavargę.
Kitos medicininės būklės
Jei pakankamai miegate, bet jaučiate nuolatinį nuovargį bent šešis mėnesius, gali būti, kad turite lėtinio nuovargio sindromą. Dėl šio sindromo žmonės nuolat jaučiasi pavargę.
Verta žinoti, kad daugelis sveikatos būklių gali turėti įtakos jūsų energijos lygiui ir lemti nuolatinį nuovargį, pavyzdžiui, širdies, inkstų, kepenų, autoimuninės ligos, bakterinės ir virusinės infekcijos, vėžys ir kt.
Vaistai
Kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali būti mieguistumas arba nuovargis. Savijautą gali paveikti ir antihistamininiai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo nerimo, kraujospūdžio ir t.t.
Jei manote, kad dėl vartojamų vaistų galite būti pavargę, ypač jei pakankamai miegate, pasitarkite su gydytoju.
Kaip jaustis mažiau pavargusiam
Jei jūsų nuovargį sukelia sveikatos būklė, jos valdymas gali padėti jaustis žvaliau. Gyvenimo būdo įpročių pakeitimas taip pat gali padėti jaustis mažiau pavargusiems. Keletas būdų, padedančių jums nuosekliau ilsėtis ir padidinti energijos lygį dienos metu, yra šie:
- Kiekvieną vakarą eikite miegoti ir kiekvieną rytą kelkitės tuo pačiu metu.
- Miegokite tamsiame, vėsiame ir ramiame kambaryje.
- Venkite valgyti daug maisto prieš miegą.
- Meskite rūkyti ir ribokite alkoholio vartojimą.
- Venkite gerti per daug kofeino turinčių gėrimų dienos metu ir nevartokite jo po pietų.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Venkite naudotis elektroniniais prietaisais, kurie skleidžia mėlyną šviesą, pvz., kompiuteriais ir telefonais.
- Mažinkite streso lygį užsiimdami atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, meditacija, kvėpavimo pratimais ar joga
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei jau kelias savaites jaučiatės labai pavargę. Be nuovargio, taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jaučiate dažnus galvos skausmus, nemigą, svaigsta galva, kamuoja regėjimo, šlapinimosi sutrikimai, patinimai, nepaaiškinamai didėja svoris, susidūrėte su raumenų silpnumu ir pan.
Norėdamas nustatyti nuovargio priežastį, gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir paklaus apie jūsų mitybą, miego įpročius ir kasdienę veiklą. Taip pat gali paskirti atlikti laboratorinius tyrimus.
Jei gydytojas įtaria miego sutrikimą, jis gali nukreipti jus pas miego specialistą, kuris gali atlikti papildomus tyrimus arba miego tyrimą. Jei nuovargį sukelia stresas arba psichikos sveikata, galite būti nukreipti pas terapeutą ar kitą psichikos sveikatos priežiūros specialistą dėl gydymo ar vaistų vartojimo.