Staigūs temperatūrų pokyčiai, karštis lauke, kondicionieriai patalpose, o taip pat – vasaros pramogos vandenyje ir kitur – visa tai gali lemti įvairias infekcijas, kurioms ypač imlūs atostogaujantys vaikai. Kodėl vaikai serga vasarą, papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vaikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Vaiva Mickevičienė ir Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė.
Ausų, nosies, gerklės ligos, į aplinkos dirgiklius sureagavusios akys – tokia tiesioginės transliacijos „Vasaros išdaigos vaikų ausims, nosiai, gerklei ir akims“ tema. Visą pokalbį galite rasti VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje, taip pat ligoninės „Youtube“ kanale.
Ar nuo saulės saugo akiniai iš prekybos centro?
Akių ligų centro gydytoja oftalmologė A.Misevičė priminė, kad vasarą būnat lauke nuolat nešioti akinius nuo saulės reikėtų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus – mažesnieji gali nesileisti. Visgi pratinti prie jų galima ir mažesnius vaikučius.
„Kokius akinius rinktis – tėvelių sprendimas. Net ir prekybos centre įsigyti akiniai nuo saulės yra apsauga, nes plastikas taip pat nepraleidžia ultravioletinių spintulių. Tik ta apsauga yra skirtingo lygmens. Specializuotose prekybos vietose – optikos parduotuvėse – įsigyti akinukai stipriau apsaugo nuo saulės ir 100 proc. nepraleidžia ultravioletinių spindulių. Taip pat padeda kepuraitės su sportiniu snapeliu, bryliais. Be to, vaikai intuityviai vengia tiesiai į saulę žiūrėti. Visgi, kepurės ir akiniai nuo saulės yra pageidautini vasaros metu tiek suaugusiems, tiek ir vaikams“, – sakė akių ligų gydytoja.
Medikė atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje kartais vis dar sklandantį mitą apie tai, kad akiniai su tamsesniais stiklais ne saugo, bet kenkia akims – esą dėl to vyzdys išsiplečia ir UV gali pažeisti akį.
„Tai yra vienas iš mitų, nes, kaip ir sakiau, bet koks plastikas geriau negu nieko. Juk po plastikiniu šarvu gulėdami neįdegsime“, – paaiškino A.Misevičė.
Ausų ligos ir maudynės: ką svarbu žinoti?
Karšti orai dažniau pramogauti vandenyje skatina net ir tuos, kurie paprastai sako nemėgstantys vandens. O, kalbant apie vaikus, tai karštą dieną tėvai dažnai sako, kad jų negali ištraukti iš upės, ežero, jūros ar baseino. Visgi pramogos vandenyje kelia ir pavojų. Tai – dažna ausų, nosies ir burnos infekcijų priežastis.
„Vasarą pagrindinis vaikus varginantis susirgimas yra išorinės ausies landos odos uždegimas. Reikėtų nepamiršti, kad tai nėra būgnelio ar kažkokių kitų vidinių ausies struktūrų, bet odos uždegimas. Ausies kanalas yra vienintelis oda išklotas kanalas, kurio mes negalime patys gerai apžiūrėti“, – kalbėjo Santarų klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vaikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė V.Mickevičienė.
Pasak jos, per karščius ligonių, besiskundžiančių šiai infekcijai būdingais simptomais, srautas stipriai padidėja. Viena iš priežasčių – kad labiau prakaituojame.
„Dėl to ausies kanalas tampa drėgnas savaime, taip pat ir dėl to, kad per karščius dažniau stengiamasi atsivėsinti vandens telkiniuose. Dažniausiai – stovinčio vandens telkiniuose: ežeruose, baseinuose. Juose vanduo per karščius ir esant dideliems besimaudančiųjų skaičiams visada yra nešvarus. Tai ir lemia didžiulį ausies odos uždegimų skaičių, kurie dažniausiai yra bakterinės kilmės“, – pasakojo gydytoja otorinolaringologė ir pridūrė, jog šis otitas gali būti labai skausmingas.
„Kitaip nei vidinės ausies uždegimas, kurio atvejų daugiausia būna žiemą, šis dažniau diagnozuojamas vyresniems vaikams, kurie nardo, ilgiau vandenyje mirksta. Mažiukai – sėdi ant kranto, todėl jiems pavojų mažiau“, – sakė V.Mickevičienė.
Pasak jos, paprastai tokiais atvejais pacientai į gydytoją kreipiasi ne iš karto – vyresni vaikai jau kantresni.
„Skausmas gali būti nuo gana lengvo iki labai stipraus, veriančio. Jis gali jaustis tik ausies srityje, tačiau taip pat jis gali siekti ir žandikaulį, apsunkinti kalbėjimą. Ligonis paprastai vengia gultis ant tos ausies, nes tai skausminga. Oda gali būti paburkusi ne daug arba daugiau – tokiu atveju pacientui suprastėja klausa. Labai dažnai manoma, kad čia yra vidurinis otitas ir pradedama gydyti geriamaisiais antibiotikais, kas irgi nėra naudinga, nes dažnai toks gydymas nepadeda. Vietiniai tepalai ar lašai duoda kur kas greitesnį ir geresnį efektą“, – pasakojo nosies, gerklės ir ausų ligų gydytoja.
„Ausų krapštukai“ – tik makiažui
Išvengti šios infekcijos padeda tinkama ausų priežiūra. Po kiekvienų maudynių reikėtų jas išsausinti: „Bet jokiu būdu nenaudoti ausų krapštukų – visi jie skirti makiažui valytis. Nė vienas gamintojas jų nėra skyręs ausims, nors mes įpratę taip daryti. Kai mes valome ausis tokiu krapštuku, sieros gabaliukus nustumiame gilyn, taip dar labiau „užrakindami“ drėgmę ausyje. Kitas dalykas, kad, duodant vaikams patiems valytis, jie tai daro labai sąžiningai ir dėl to neretai pažeidžia odos vientisumą, kas dar labiau sąlygos tuos uždegimus. Išsivalyti ausis po maudynių reikėtų iškratant vandenį iš jų (palenkus galvą į dešinę ir kairę pusę), taip pat su iššluostant ausį plonesniu rankšluosčiu. Pridėjus jį prie ausies kelis kartus lyg papumpuoti ausies landą“, – pasakojo medikė.
Po baseino galima naudoti ir feną – nustačius šiltą vėjelį maždaug rankos atstumu padžiovinti vieną ir kitą ausį.
„Jokiais būdais nekimškite ausies vata – ji tikrai neapsaugos. Bet kokie svetimkūniai ausyje tik dar labiau užrakina ausies landą“, – priminė V.Mickevičienė.
Vidurinės ausies (būgnelio ir ertmės už jo) uždegimai būdingi visus metus. Vasarą juos dažniausiai sukelia kelionės lėktuvais. „Oro uostuose daug žmonių ir daugybė virusų, daug kondicionierių, kurių filtrai nevalomi laiku – visa tai gali lemti, kad maža slogelė komplikuosis į vidurinės ausies uždegimą. Visgi noriu pabrėžti – mitas, kad vanduo gali sukelti vidurinės ausies uždegimą. To niekada nebuvo ir nėra. Nebent neriame su pilna sekreto nosimi“, – paaiškino gydytoja otorinolaringologė.
Kokias akių ligas gali sukelti gavinančios maudynės?
„Lietuvos vandens telkiniuose pavojų, dėl kurių kiltų grėsmė akims, beveik nėra. Didesni pavojai tyko keliaujant ir maudantis labiau druskinkuose vandens telkiniuose. Visi turbūt žinome, kaip akį graužia, jei į ją patenka sūrus jūros vanduo. Tokiu atveju pirmoji pagalba būtų akies išplovimas su gėlu vandeniu. Tam puikiai tiks ir turimas geriamojo vandens buteliukas (negazuoto vandens!).
Žinoma, jei Lietuvoje maudotės itin užterštame vandens telkinyje, galite pasigauti bakteriją arba pirmuonį. Vis dėlto, atkreipčiau dėmesį, jeigu akies paviršius yra nepažeistas, bakterija ir pirmuonis retai kada prasiskverbia į akį. Didesnis pavojus kyla vyresniems vaikams, nešiojantiems kontaktinius lęšius: bakterija ar pirmuonis gali patekti tarp ragenos ir kontaktinio lęšio. Jei to lęšio po maudynių neišsiimate, o dar blogiau – išmiegate naktį, gali atsirasti keratitas – sudėtinga būklė, kuri dažnai baigiasi ligoninėje. Tad rekomenduočiau su kontaktiniais lęšiais nesimaudyti ir neplaukioti ežere, tuo labiau nenardyti“, – kalbėjo gydytoja oftolmologė A.Misevičė.
Mažų vaikų tėvai žino, kad neretai vaikams sergant simptomai pasireiškia ne tik burnoje, nosyje ar ausyse, bet ir akyse. Kaip tai susiję?
„Tas pats organizmas, tos pačios ir ligos. Užburkus nosytei, užburksta ir ašarų takai. Tai, kas sukelia slogą – bakterija ar virusas, „gyvena“ ir akyse bei sukelia traiškanojimą, pūliavimą, ašarojimą, akies paraudimą“, – sakė medikė.
Kelionių vaistinėlė turintiems vaikų
Gydytojos oftolmologės teigimu, net ir į trumpą kelionę pravartu pasiimti dirbtinių ašarų.
„Kažkas įkrito, pateko smėlio, nešvaraus vandens – su jomis galima akį paplauti. Jeigu vaikas linkęs sirgti konjungtyvitu, verta turėti vietinių antibiotikų“, – trumpai pakomentavo medikė.
Jos kolegė V.Misevičienė rekomendavo vaistinėlę papildyti nosį sutraukiančiais lašais, kurie parduodami be recepto.
„Jų yra labai platus pasirinkimas, bet tėvams visuomet primenu, kad silpniausi jų yra skirti tik labai mažiems vaikams. Jų poveikio vyresniems nebus – nors tėvai dažnai linkę „saugoti“ nosį ir pirmiausia renkasi silpniausius variantus, o dėl to dažnai tos slogos negerėja ir linkusios komplikuotis.
Paprastai nosį sutraukiantys lašai vartojami 5-7 dienas. Tiek laiko vartodami net ir stipresnės koncentracijos lašus nosiai tikrai nepakenksite. Tai ypač aktualu skrendant. Ir jei, pavyzdžiui, ruošiatės skrydžiui ir jaučiate „besikabinančią“ slogą (lyg ir prasideda, bet dar nieko baisaus), visada siūlau tik įsėdus į lėktuvą susipurkšti tų vaistų. Jie suveikia per 5-10 min, todėl taip išvengiama ir stipraus nosies ir ausų užgulimo kylant“, – patarė gydytoja oftalmologė.
Daugiau patarimų ir konkrečiai aptartų situacijų apie vasaros pramogas ir ligas, kuriomis serga vaikai ir paaugliai, rasite išklausę visą pokalbio įrašą VUL Santaros klininkų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
