Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.
Kaip užsikrečiama?
Vibriozė yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. Daugiau nei 20 Vibrio rūšių gali sukelti žmonių susirgimus vibrioze, iš jų dažniausios – Vibrio parahaemolyticus ir Vibrio vulnificus.
Vibrio parahaemolyticus infekcija dažniausiai siejama su žalių arba netinkamai termiškai apdorotų jūros gėrybių valgymu arba bet kokiu maistu, kuris užteršiamas dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis, nesilaikant higienos reikalavimų. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas. Bakterijoms patekus su maistu vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu.
Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu. Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 val. po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu.
„Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės“, – ligos simptomus vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Kur bakterijos aptinkamos?
Vibrio bakterijos aptinkamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro sudarytame žemėlapyje galima stebėti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Žemėlapį (anglų k.) galima rasti adresu geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer.
Kaip apsisaugoti?
Nevalgykite žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių ir dėvėkite pirštines jas ruošdami. Po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis, visada kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Venkite kryžminio maisto užteršimo, neužterškite išvirtų jūros gėrybių, kai jos gali liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis.
„Jei neseniai jums buvo atlikta operacija, darėtės tatuiruotę, vėrėtės auskarus, ar turite net ir nedidelių įpjovimų ar įbrėžimų, venkite sūraus vandens ar vandens, kur upės susilieja su jūra. Jei nusprendėte maudytis tokiame vandenyje, tuomet uždenkite žaizdą vandeniui atspariu tvarsčiu. Taip pat kruopščiai nuplaukite žaizdas ir įpjovimus muilu ir vandeniu, jei buvote sąlytyje su užterštu jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis“, – pataria NVSC atstovė.
