Pastarųjų metų Lietuvos statistika – negailestinga, mat kas šešta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikelio.
Bene pagrindinėmis priežastimis yra laikomas greitas gyvenimo tempas, vis vėlėjantis noras tapti tėvais, nuolatinis stresas, įtampa, tačiau svarbus vaidmuo, medikų teigimu, atitenka mitybai.
Dietologė Dalia Petrauskienė, konsultuojanti šeimas, norinčias susilaukti vaikelio: „Nevaisingumo problema stipriai išaugusi, pagalbos ieškančių porų vis daugėja, todėl situaciją spręsti ir suvaldyti – būtina.“
Mityba išbalansavo hormonus
Tuo, kad mityba daro teigiamą įtaką fizinei ir emocinei sveikatai, įsitikinusi ir vilniečių pora Asta ir Mindaugas. 36-erių moteriai prieš kelerius metus buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, dėl kurio ji iki šiol negali susilaukti vaikelio.
„Prieš kelerius metus, kai man buvo 34-eri, mėnesinių ciklas labai stipriai pasikeitė. Iš pradžių maniau, kad tai vienkartiniai pokyčiai, mat patyriau daug streso, keičiau darbovietę ir nemažai jaudinausi dėl pasikeitimų gyvenime.
Žinoma, mano išgyvenimus lydėjo nuolatinis užkandžiavimas, piktnaudžiavau greituoju maistu, sūriais užkandžiais, kai norėjosi numalšinti nerimą ir stresą. Nustojau sportuoti, nors iki tol reguliariai eidavau į sporto salę.
Kai kelis mėnesius iš eilės mėnesinės taip ir neatsirado, kreipiausi į medikus, kurie nustatė policistinių kiaušidžių sindromą. Man tai buvo didelė naujiena, nebuvau susidūrusi su tuo“, – pasakoja Asta.
Ji teigia iš pradžių numojusi ranka į šią diagnozę ir maniusi, kad viskas išsispręs savaime, tačiau kai netrukus susidūrė su noru susilaukti vaikelio, suprato, kad tai taps rimtu iššūkiu.
Asta gavo rekomendacijų atkreipti dėmesį į savo ir partnerio mitybą, mat tai tiesiogiai susiję tiek su hormonų disbalansu, tiek su galimais ginekologiniais pokyčiais ar net vaisingumu.
„Kai ėmiau vėl reguliariai sportuoti, o į mitybą įtraukiau daugiau žuvies, daržovių ir pradėjau vartoti daugiau vandens, mėnesinių ciklas atsistatė. Viskas vyksta gana lėtai, vaikelio susilaukti vis dar nesiseka, tačiau tikime, kad einame teisingu keliu ir netrukus galėsime sūpuoti pirmagimį ant rankų. Kita vertus, kartais kyla minčių net ir nuleisti rankas, nes laikas tiksi ne mūsų poros naudai.“
Didžiausias priešas – perdirbta mėsa, riebalai ir cukrus
Dietologė D. Petrauskienė sako, kad tokių porų kaip Asta ir Mindaugas pastaruoju metu itin daug, o pacientų nusiskundimai – labai panašūs: sėdimas darbas, sėslumas, nevisavertė mityba, dažnu atveju – nutukimas, rezistencija insulinui, cukrinis diabetas arba kitos lėtinės ligos.
Taip pat ji pabrėžia, kad didelę įtaką nevaisingumui ir partnerių fizinei sveikatai turi ilgalaikio maitinimosi įpročiai: „Pavyzdžiui, jeigu mes kasdien valgome maistą, kuriame gausu perdirbtų riebalų, cukraus, sočiųjų riebalų, vaisingumas tikrai gali būti mažesnis.
Maistas, pavyzdžiui, raudona mėsa, perdirbtos dešros, dešrelės, cukraus kupini arba konservuoti produktai daro įtaką ne tik nevaisingumui, bet ir fizinei sveikatai, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar kitų lėtinių ligų išsivystymui“, – aiškina dietologė.
Jos teigimu, ypač svarbus yra ne tik mitybos faktorius, bet ir žmogaus kūno masės indeksas, vadinamasis KMI, bei riebalinis procentas, nes būtent jis veikia kaip uždegiminis faktorius ir yra susijęs tiek su mažesniu vaisingumu, tiek su nėštumo komplikacijomis ir galimai padidėjusia persileidimo rizika.
Įvardijo, ko trūksta lietuviams
Dietologė D. Petrauskienė sako, kad kiekviena šeima, norinti susilaukti vaikelio, turėtų gerai apgalvoti, ar jų mityboje gausu naudingų medžiagų ir kokius maisto produktus renkasi kasdien.
Labai svarbu, kad mūsų organizmas kiekvieną dieną būtų aprūpintas antioksidantais, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Visgi, jeigu nėra galimybių kasdien maitintis tik sveikatai palankiais produktais, o patiriate daug streso ir įtampos, į racioną rekomenduojama įtraukti subalansuotų vaisingumui gerinti skirtų maisto papildų, kurie padėtų vykti ląstelių regeneracijai, gerintų spermogramos rodiklius, padėtų geriau funkcionuoti kiaušidėms.
Dietologė D. Petrauskienė rekomenduoja mitybą papildyti gerai subalansuotu antioksidantų kompleksu, kuris ne tik mažintų oksidacinio streso pasekmes, bet ir padėtų atsistatyti organizme antioksidantams: „Ląstelių apsauga, dalyvavimas teisingame ląstelių dalijimosi procese, jų regeneracija bei tinkamas formavimasis – svarbūs veiksniai, kurie prisideda prie sėkmingo pastojimo ir išnešiojimo. Juk gyvybė prasideda tada, kai susitinka ir susijungia dvi sveikos ląstelės – spermatozoidas ir kiaušialąstė.
Be to, reikėtų pabrėžti, kad, pavyzdžiui, seleno, su maistu negauname, todėl jo reikia vartoti papildomai. Dėl nevisaverčio raciono tikimybės poroms, planuojančioms susilaukti vaikelio, visada rekomenduoju vartoti maisto papildų, galinčių pagerinti sveikatą ir padėti tvirtą pagrindą būsimo kūdikio sveikatai.
Svarbu užtikrinti sveikų lytinių ląstelių formavimąsi. Tai, nuo ko prasideda nauja gyvybė.“
Emocinio valgymo ir užkandžiavimo pasekmės
Dietologė D. Petrauskienė pabrėžia, kad emocinis valgymas bei nuolatinis užkandžiavimas, ką pastaruoju metu žmonės itin įpratę daryti, smarkiai išbalansuoja hormoninę sistemą.
„Tai daro tiesioginę įtaką hormonų disbalansui: pakelia gliukozės kiekį kraujyje, insuliną, dėl ko ima augti svoris, atsiranda hormonų disbalansas, anovuliacija ir galiausiai nevaisingumas.“
Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu išties nevaisingumo problemos labai ryškios, o jomis skundžiasi poros, kurių vienas iš partnerių yra nutukęs, turi cukrinį diabetą, o moterys serga policistinių kiaušidžių sindromu.
„Galiu pasakyti, kad žmonėms, kuriems yra sudėliojamas teisingas mitybos racionas ir režimas, o į kasdienybę įtraukiama maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitamino D, E, seleno, cinko ir tinkamai parinktų antioksidantų, tokių kaip kofermentas Q10, glutationas, moterims – inozitolis ir D-chiroinozitolis, o vyrams – L-karnitinas, pasireiškia itin teigiamų pokyčių – mažėja KMI, gerėja bendra savijauta bei parametrai, būtini pastoti“, – rekomenduoja dietologė D. Petrauskienė.
