„Jaunimo linijos“ tyrimas parodė, kad su emociniais sunkumais susiduria 93 proc. jaunų žmonių ir tas skaičius kasmet vis didėja. Didelei daliai jaunų žmonių (75 proc.) kalbėti apie emocinius sunkumus vis dar yra labai sunku ar tiesiog sunku, todėl jie to nedaro. Ir dažniausia priežastis, kodėl nekalba apie patiriamus sunkumus – tai nenoras „apkrauti“ kitų žmonių.
„Tyrimai ir kasdieniai „Jaunimo linijos“ savanorių pokalbiai su jaunais žmonėmis rodo, kad dažnai jaunimas moka ir geba atpažinti savo jausmus ir juos įvardinti, tačiau sunkiausia dabar yra išbūti su sunkiomis emocijomis arba rasti tinkamiausius jų įveikos būdus. Visuomet siūlome atrasti veiklą, kuri įkvepia ir padeda. Paprasčiausi emocinių sunkumų įveikos būdai – tai pokalbiai su artimais žmonėmis ir fizinė veikla gryname ore. Naujausi tyrimai rodo, kad menas turi didelės įtakos žmonių psichikos sveikatai, nes tiek kuriant, tiek stebint meno kūrinius, išsiskiria didesni „laimės hormonais“ vadinamų dopamino ir serotonino kiekiai, o tai palengvina jausmus ir šviesina mintis“, - sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Rengdama akciją „Žalia šviesa gyvenimui“, „Jaunimo linija“ šiemet skiria daug dėmesio meno terapijai ir partneriauja su Mo muziejumi, festivaliais „Nepatogus kinas“ bei Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu, siekdama skleisti žinią, apie įvairius ir skirtingus emocinių sunkumų įveikos būdus.
„Meno muziejus turi milžinišką ir mokslo įrodytą potencialą prisidėti prie visuomenės emocinės sveikatos gerinimo – tai yra puiki erdvė savęs pažinimui ir vidinės pilnatvės jausmo auginimui. Visgi daugybei žmonių ši idėja tebėra nauja, o ir su ja susipažinusiems gali būti neįprasta sąmoningai naudotis šiuo didžiuliu resursu. Dėl to naują parodą „Iš vidaus“ kūrėme siekdami meno bei emocinės sveikatos ryšį atskleisti kaip savarankišką temą – didinti psichologinį raštingumą, pristatyti žodyną ir suteikti įrankių reflektyvesnei, sąmoningesnei prieigai, “ - sako Mo muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
„Kinas ir filmai dažnai suprantami kaip pramoga ir laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau tai gali tapti labai vertingu įrankiu (at)pažinti, suprasti ir išgyventi viduje tūnančius jausmus. Atrastos paralelės tarp savo ir ekrane matomų patirčių gali ne tik padėti įžodinti tai, kas su mumis vyksta, bet ir rasti užuovėją ir nuraminimą – aš nesu viena (-s). Šiais metais festivalio lankytojams dar labiau norime kalbėti apie tai, kas svarbu, bet ne visada patogu – jei sunku išbūti su savo jausmais, nekentėkite. Todėl „Nepatogaus kino“ svetainės polapyje „Pokytis prasideda čia“ galima rasti informacijos apie pagalbą teikiančias organizacijas, įvairių emocinės pagalbos linijų kontaktus ir kitą naudingą informaciją“, - sako festivalio „Nepatogus kinas“ poveikio renginių programos koordinatorė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvesni žmonės patiria mažiau distreso ir jiems mažesnė tikimybė susirgti depresija nei fiziškai pasyviems. Vaikams ir jaunuoliams fizinis aktyvumas ir sportas didina mokymosi motyvaciją, padeda susirasti daugiau draugų, o tai irgi prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo“, – teigia Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.
Spalio 10-ąją „Jaunimo linija“ ir Vilniaus universitetas rengia nemokamą paskaitą ir diskusiją „Jaunų žmonių psichikos sveikata ir (dis)harmonijos(kvad)ratas“, kurią skaitys VU sociologė ir „Jaunimo linijos“ valdybos narė Milda Pivoriūtė.
Kiti spalio mėnesį vykstantys renginiai šiemet aktyviai kalba būtent apie psichikos sveikatą: festivalis „Nepatogus kinas“ siūlo net keletą filmų, kurių temose vyrauja psichikos sveikata; MO muziejaus spalio mėnesį atidaroma didžioji paroda „Iš vidaus“ kviečia apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį; didžiausioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomikoje“ „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas skaitys pranešimą apie savivertę.
Spalio 10-osios vakare žaliai nušvis Vilniaus televizijos bokštas (AB Lietuvos radijo ir televizijos centras iniciatyva), žaliai apšviesti pagrindiniai Vilniaus miesto tiltai, didžiųjų Lietuvos miestų aikštės ir pagrindiniai pastatai. Prie akcijos jungiasi ir kitos organizacijos, žaliai apšviesdamos savo pastatus bei vidaus patalpas.
Kasmet prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ jungiasi verslo įmonės, Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, jaunimo centrai, universitetai, mokyklos ir kt. Šiemet planuojama apšviesti pastatus žaliai, rengtis žaliai, gerti žalius kokteilius, rengti paskaitas bei pamokas apie emocinę sveikatą visoje Lietuvoje. Šiemet „Žalią šviesą gyvenimui“ įžiebia „Jaunimo linijos“ nuolatinis rėmėjas – ACME Grupė.
Kaip galite prisidėti prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“:
Spalio 1-10 dienomis įžiebti žaliai tiltus, miesto pastatus, darboviečių langus.
Spalio 10 dieną pasikeiskite savo logotipą į žalią ir tegul tai būna pretekstas jūsų socialiniuose tinkluose, komunikacijos kanaluose kalbėti apie psichinę sveikatą ir kaip svarbu ja rūpintis.
Apsirenkite žaliai, gaminkite žalius kokteilius, gerkite žalią arbatą – žalia spalva reiškia viltį ir gyvenimą, tegul tai būna priminimas, kad pilnavertis gyvenimas neįsivaizduojamas be subalansuotos psichinės sveikatos.
Spalio 10-ąją surenkite pokalbį, diskusiją ar paskaitą apie psichinę sveikatą bei emocinį raštingumą savo mokykloje, darbovietėje ar organizacijoje. Tegul tai būna diena, kai visi ir visur kalbės apie psichinę sveikatą.
Šiuo metu „Jaunimo linijoje” savanoriauja daugiau kaip 400 savanorių, organizacija turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei skyrių Skuode. Be nenutrūkstamos kasdienės emocinės paramos telefonu bei internetiniais pokalbiais „Jaunimo linija“ kasmet surengia iki 100 viešų švietimo renginių, kuriuose mokinius, studentus, mokytojus, mokyklų psichologus, tėvus ir visuomenę edukuoja apie tai, kas yra emocinė higiena, kaip ją prižiūrėti, kaip pasirūpinti savimi.
