„Buvo atlikta daugybė tyrimų ir apklausų, kurios patvirtina, kad vaikai pradeda gerti stebėdami tėvų pavyzdį. Jie supranta alkoholio vartojimo normas, gėrimo įpročius ir kitus panašius dalykus. Tai prasideda itin anksti. Vienas tyrimas atskleidė, kad vos trimečiai jau sugeba atskirti, kurie gėrimai yra alkoholiniai, o kurie – nealkoholiniai, taip pat gėrimo rūšį. Tyrėjai teigė, kad šio tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai dar prieš pradėdami eiti į mokyklą, vadinasi, jau darželyje, supranta šeimos alkoholio vartojimo įpročius“, – teigia G.Šeputytė.
Žinoma, pabrėžia Giedrė, įtaką nuomonei apie alkoholio vartojimą daro ne tik šeima, bet ir aplinka, draugai, pažįstami, giminaičiai, socialiniai tinklai, televizija, muzika, žiniasklaida.
– Ką apie alkoholio vartojimą turėtų žinoti tėvai?
– Šeimos dinamika yra tikrai svarbi. Jeigu abudu tėvai arba vienas iš jų vartoja alkoholį, jie gali pasistengti apsaugoti savo vaikus. Suvokdami, kad jų įpročiai žalingi, mano nuomone, tėvai turėtų pagalvoti, kaip tai paveikia vaikus ir imtis priemonių.
Pavyzdžiui, yra tėvų, kurie prie vaikų griežtai nevartoja alkoholio, net jeigu patys išgeria. Jie renkasi laiką, kai yra vieni, vaikai miega ir pan. Vadinasi, vaikas nesusiduria su alkoholio vartojimu šeimos aplinkoje ir to nemato.
Kitas niuansas su šeimomis, kuriose alkoholio vartojimas yra probleminis, juo piktnaudžiaujama. Labai dažnai vaikai, matydami tokį pavyzdį, arba visiškai atsisako vartoti ateityje arba atvirkščiai – atkartoja tėvų elgesio modelius.
Tokia trauminė patirtis vaikams vėliau daro didelę įtaką – jie būna labiau pažeidžiami ir emocijas gali pradėti reguliuoti psichoaktyviomis medžiagomis.
– Net jeigu tėvai vartoja, jie greičiausiai nenori, kad ir jų vaikas pradėtų gerti. Ką reikėtų žinoti tokioje situacijoje?
– Pirmiausia, reikia nepamiršti, kad alkoholį Lietuvoje vartoti iki 20-ies metu yra nelegalu. Tai yra visuomeninė, mūsų susitarta norma, numatyta įstatymo, todėl jos ir reikia laikytis. Tėvai, nepaisant jų pačių alkoholio vartojimo įpročių, turėtų užtikrinti, kad vaikai neperka ir nevartoja alkoholio ankstyvame amžiuje ir dėl sveikatos, ir dėl jų pačių saugumo.
Visgi statistiškai vaikai iki pilnametystės alkoholio paragauja, tačiau bet kuriuo atveju kiekvienas tėvas turi iš savo pusės daryti viską, kad tai nutiktų kuo vėliau. Vaikų smegenys nėra pasirengusios psichoaktyvių medžiagų poveikiui, nesusiformavusios, todėl alkoholio žala joms yra didžiulė.
Nemanau, kad alkoholio įsigijimo kontrolė turėtų būti švelninama – jokiu būdu nereikėtų grįžti atgal. Dar ne taip ilgai galioja įstatymas, jog alkoholis parduodamas nuo 20 metų, todėl ne visi žmonės spėjo prie to priprasti. Daugeliui net ir tėvų atrodo visiškai normalu, jeigu vaikas pavartoja sulaukęs 18-ikos, tačiau iš tikrųjų vaikams leisdami vartoti anksčiau mes paprasčiausiai nužudome jų potencialą.
Mano nuomone, tai yra gerokai per anksti vartoti! Sakoma, kad smegenys formuojasi iki 25-erių, todėl kuo alkoholį žmogus pradės vartoti vėliau, tuo jis atsparesnis bet kokioms potencialioms alkoholio keliamoms grėsmėms.
– Suaugę vaikai – ką galime jiems patarti dėl alkoholio vartojimo?
– Tai tam tikra prasme filosofinis klausimas, tačiau tie, kurie tyrinėja tėvų ir vaikų santykius bei alkoholio vartojimą, teigia, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir pokalbis apie tai yra visą gyvenimą trunkančio dialogo dalis.
Viskas priklauso nuo šeimos vertybių, kultūros, tradicijų bei ko tikimės iš vaikų, kokie yra mūsų lūkesčiai. Tėvai turi teisę išsakyti vienokiais ar kitokiais klausimais savo nuomonę, lygiai taip pat ir apie alkoholio vartojimą ir santykį su juo. Manau, kad tai netgi privaloma tokiame ankstyvame savarankiškame gyvenime, nes dėl gyvenimiškos patirties stokos jiems vis dar yra reikalingas papildomas vyresnių žmonių nukreipimas.
– Ką mes, kaip tėvai, galime padaryti, kad vaikas kuo mažiau norėtų pradėti vartoti ar nevartotų ateityje?
– Dažnai tėvai mano, kad jie nieko negali padaryti arba gali padaryti labai nedaug, kadangi rizikos veiksnių turime labai daug ir kone kiekviename žingsnyje: socialinis ratas, šeima, buitis, psichinės problemos, trauminės patirtys ir kt.
Tačiau nepaisant tų rizikos veiksnių, su kuriais susiduriame mes ir mūsų vaikai, vieni pradeda vartoti, o kiti – ne. Visi ekspertai sutaria, kad kuo anksčiau bus kalbama su vaiku apie alkoholio žalą ir reikšmę, tuo didesnė gali būti prevencija nevartoti.
Tad ką reikia žinoti? Kaip ir kalbėjome, tėvai daro didžiulę įtaką vaikams, jie – patys įtakingiausi nuomonės formuotojai kalbant apie įvairius dalykus, vadinasi, ir alkoholį.
Visada reikėtų galvoti, kokias vertybes ir nuostatas mes perduodame savo vaikams ir paklausti savęs, ar viskas, ką aš darau, yra tai, ką noriu perduoti savo vaikams?
Jeigu alkoholis yra būdas švęsti šventes, pailsėti po sunkios darbo dienos, keliauti ir ragauti skirtingus skonius, vaikas irgi norės daryti tą patį. Jie kopijuoja suaugusiųjų elgesį ir nori tokiais tapti kuo greičiau.
Antra – reikia apie alkoholį kalbėtis ir tai daryti visą gyvenimą. Alkoholis – tema, kurios negalima sukišti po kilimu. Tai lygiai tokia pati svarbi tema, kaip kalbėtis apie mokyklos reikalus, santykius, seksą, emocijas ir pan. Galbūt kai kuriems atrodo, kad tai labai sudėtinga tema, tačiau kai įpranti dažnai su vaiku komunikuoti tokiomis sudėtingomis temomis, tai tampa nebe taip sudėtinga.
Patarčiau diskutuoti, aptarti vienokias ar kitokias situacijas aplinkoje, tai, ką pamatėte per televiziją ar internete, ugdyti vaiko kritinį mąstymą. Paklausti, ką mano, kokią žinutę gauna, ką sužinojo, ką suprato, ką galvoja, ką apie tai mano jo draugai, kaip dėl to jaučiasi ir reaguoja.
Iš to tėvai gali sužinoti labai daug ir įvertinti vaiko požiūrį bei santykį, koks jo mąstymas kalbant apie alkoholį. Mes kardinaliai kitaip augome negu mūsų vaikai, todėl mūsų tikslas – užvesti juos ant kelio.
Jeigu mes norime užauginti atsparius vaikus, reikalingas autoritetingas auklėjimo stilius.
Autoritetingi tėvai paprastai turi atitinkamus aukšto elgesio reikalavimus, tačiau tuo pačiu tėvų ir vaikų santykiai yra grįsti ne paklusnumu, bet galimybe mokytis. Vaikams yra leidžiama būti savarankiškiems, tobulėti, jie yra palaikomi, atsisakoma smerkimo ar kalimo prie kryžiaus dėl klaidų. Klaidos priimamos kaip pamokos ir progos pasikalbėti. Taip kuriamas atviras santykis.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį atradau nagrinėdama įvairių autorių įžvalgas, yra netikėtas – tai valgymas kartu. Tą mes visi darome pernelyg retai ir dar dažniausiai su telefonais. Tėvai, kurie kartu vaikais valgo, žino, kaip vaikui sekasi, su kuo jis leidžia laiką, jie jaučia savo vaikų emocijų dinamiką. Kiekvienas šeima turėtų pradėti valgyti dažniau su vaikais ir taip stiprinti tarpusavio ryšį.
Na, ir galiausiai ne mažiau svarbus dalykas – reikia sukurti kuo daugiau kliūčių vaikui imti vartoti alkoholį. Prieinamumas yra pati didžiausia problema – alkoholis vaikui turėtų būti nepasiekiamas, todėl jo neturėtų būti matomose ir lengvai prieinamose vietose namuose. Vaikai mėgsta eksperimentuoti, tad patarimas – žvelkite į tokias situacijas atidžiau ir griežčiau.
– Ką manote apie nealkoholinius gėrimus? Ar jie neskatina vartoti alkoholio?
– Mano nuomone, nealkoholiniai gėrimai nėra blogybė. Žinoma, reikėtų įvertinti jų sudėtį, kadangi juose būna daug pridėtinių medžiagų, cukraus, tad jie nėra sveikiausias pasirinkimas. Tačiau iš kitos pusės jie gali parodyti, kad socialiniame gyvenime alkoholis visai nebūtinas ir tapti alternatyva alkoholiui. Aš manau, kad tėvai labiau būtų patenkinti tuo, kad jų suaugę vaikai vartoja nealkoholinius gėrimus, o ne alkoholį.
Mūsų tėvų pareiga apskritai yra pasikalbėti su subrendusiais vaikais ir juos pamokyti, kad alkoholis tikrai nėra būtinas, o jeigu kas nors įkalbinėja vartoti, pasiūlyti jiems išmokti atsisakyti ar rinktis sveiką alternatyvą.
Jeigu žvelgtume iš moralinės pusės, tikrai nemanau, kad, tarkime, vaikai galėtų juos vartoti. Prie stalo nealkoholinį alų geriantis, pavyzdžiui, dešimtmetis – tikrai nekoks pavyzdys. Galų gale dabar turime galybę ir nealkoholinių kokteilių, kurie yra iš vaisių, uogų ir kitų ingredientų, todėl tai tikrai neblogas pasirinkimas ir vaikams.