„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gydytojai atsakė į dažniausius klausimus apie galvos skausmą: tai – ne tik migrena

Kaip atpažinti skirtingus galvos skausmo tipus bei kada ir į kokį gydytoją kreiptis? Kokiais tyrimais diagnozuojama migrena ir kaip ji gydoma? Apie galvos skausmą ir apie Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose liepos 1 d. pradėjusį veikti Galvos skausmų kabinetą kalbėjo gydytojai neurologai Julija Valančienė ir Saulius Andruškevičius.
Galvos skausmas
Galvos skausmas / Shutterstock nuotr.

Visą transliacijos įrašą rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Yotube“ kanale.

„Galvos skausmai yra vienas dažniausių nusiskundimų, su kuriais susiduria gydytojai neurologai, dirbantys ambulatorines paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose. Todėl labai džiaugiamės, kad Santaros klinikose duris atvėrė Galvos skausmų kabinetas, kuriame pacientai gaus specializuotą pagalbą“, – kalbėjo gydytojas neurologas S.Andruškevičius.

123RF.com nuotr./Migrena
123RF.com nuotr./Migrena

Kokie yra pagrindiniai galvos skausmo tipai?

Pasak mediko, galvos skausmai gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirmuoju atveju galvos skausmas pasireiškia kaip pagrindinė liga, t.y. skausmas nėra kitos ligos ar būklės pasekmė.

„Pavyzdžiai būtų migrena, įtampos galvos skausmai, taip pat klasterinis galvos skausmas“, – pavardino S.Andruškevičius.

Kalbant apie antrinius galvos skausmus, pasak gydytojo neurologo, svarbiausia atsiminti, jog tokiu atveju skausmas atsiranda kitų sveikatos būklių fone.

„Pacientui gali skaudėti galvą dėl padidėjusio kraujo spaudimo, galvos traumų, sergant kaklinės stuburo dalies patologijomis. Retesniais atvejais – sergant onkologinėmis ligomis ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimais“, – pasakojo gydytojas.

Kaip rodo statistika, į medikus dažniausiai kreipiasi pacientai, kuriuos vargina įtampos galvos skausmai arba migrena.

„Klinikinėje praktikoje dažniausiai tenka susidurti su migrena sergančiais pacientais. Įtampos galvos skausmą esame patyrę visi bent kartą gyvenime. Jis yra lengvo, kartais vidutinio intensyvumo skausmas, kuris praeina dažniausiai be reikšmingų kitų reiškinių ir gana gerai gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Todėl tokį galvos skausmą jaučiantys pacientai ne taip skuba kreiptis į gydytoją.

Tuo tarpu migrena yra gerokai intensyvesnis galvos skausmas, lydimas šviesos baimės, pykinimo, vėmimo, kas sutrikdo kasdienę veiklą. Be to, simptomai nėra lengvai ir paprastai gydomi analgetikais. Būtent visa tai ir kelia nerimą pacientams bei paskatina juos anksčiau kreiptis į gydytoją neurologą“, – paaiškino Santaros klinikose dirbantis medikas.

Kada reikėtų dar pakentėti ir koks skausmas – ženklas, kad reikia skubios pagalbos?

Gydytoja neurologė J.Valančienė sako, kad pacientams, kuriuos dažnai vargina galvos skausmai, svarbu išmokti atskirti, ar tai pirminis, ar antrinis galvos skausmo tipas.

Po antriniu galvos skausmu dažnai slypi kitos ligos, kurias svarbu gydyti. Taip pat yra išskiriamos „raudonos vėliavėlės“, kurioms esant negali būti jokių „pakentėk“. Šie požymiai – ženklas, kad reikia skubėti į gydymo įstaigą, nes pacientui reikia išsamesnių tyrimų.

„Jeigu kartu su galvos skausmu būna karščiavimas, svorio kritimas, jeigu yra onkologinės ligos, imunosupresinės būklės. Taip pat, jeigu yra neurologiniai simptomai – galūnių farezija, koordinacijos sutrikimas, traukuliai, sąmonės sutrikimas. Laukti negalima ir tuomet, jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra didelio intensyvumo. Žmogus tokį skausmą gali apibūdinti, kaip „blogiausią kada nors jaustą galvos skausmą.“

Svarbu reaguoti ir tuomet, jei galvos skausmas pirmą kartą gyvenime pasireiškia anksčiau jo nejautusiam vyresnio amžiaus žmogui arba kūdikio laukiančiai (nėščiai) moteriai. Žinoma, ir tuomet, jei skausmas progresuoja, t.y. būklė blogėja. Visa tai – „raudonos vėliavėlės“, kurios rodo, kad žmogui reikėtų skubesnio ištyrimo“, – sakė J.Valančienė.

Visais kitais atvejais su gydytoju pasitarti reikėtų tuomet, kai tampa sunku gyventi ir susitvarkyti su jaučiamu galvos skausmu. Tai dažniausiai būna įtampos galvos skausmai ir migrena.

„Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o jis, įvertinęs paciento būklę, nukreips jį tolimesnei konsultacijai pas gydytoją neurologą“, – tvarką paaiškino Santaros klinikose pradėjusiame veikti Galvos skausmų kabinete dirbanti gydytoja neurologė.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./ Magnetinio rezonanso tyrimų kabinetas (asociatyvinė nuotrauka)
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./ Magnetinio rezonanso tyrimų kabinetas (asociatyvinė nuotrauka)

Amžinas klausimas – kas sukelia migreną?

Jau užsiminę, kad migrena – vienas dažniausių galvos skausmo tipų, dėl kurių pas juos atkeliauja pacientai, Santaros klinikų medikai papasakojo apie jos priežastis.

J.Valančienės teigimu, nors atliekama daug tyrimų, tikslios priežastys nėra žinomos. „Šiuo metu išskiriami tik rizikos veiksniai – nėra konkretaus faktoriaus, kuris sukeltų migreną. Dėl to ji priskiriama pirminiams galvos skausmams. Bet tikrai aišku, kad genetika svarbi. Pacientai dažnai ir patys klausinėjami pamini, kad kažkas iš šeimos turi migreną. Taip pat yra žinoma, kad migrena dažniau pasireiškia moterims. Jai turi įtakos lytiniai hormonai. Ligos pasireiškimą lemia šių veiksnių kombinacija“, – kalbėjo gydytoja neurologė.

Kalbėdama apie migrenos priepuolius, medikė išskyrė svarbiausius provokatorius, vadinamuosius „trigerius“.

„Jų yra daug ir jie yra individualūs. T.y. kiekvienam pacientui gali būti skirtingi, specifiniai dalykai. Patys dažniausi – įtampa, stresas, neišsimiegojimas, taip pat miego režimo nebuvimas (išėjimas iš įprasto režimo). Būna net savaitgaliniai galvos skausmai: kai žmogus yra įpratęs miegoti iki 7 val. ryto, o savaitgalį išsimiega iki 10-11 val. ir jam prasideda migrenos priepuolis“, – sakė J.Valančienė.

Viešumoje girdisi kalbų dėl mitybos įtakos migrenai. Medikų teigimu, konkrečių įrodymų, kad vienas ar kitas produktas tikrai provokuotų migreninius skausmus, nėra.

„Girdisi tik pasvarstymų, kad, pavyzdžiui, šokoladas, sūris, galėtų provokuoti galvos skausmus. Kas žinoma, kad maždaug porą dienų iki prasidedant migrenai, pacientas gali jausti neįprastą alkį – norėti kažko skanaus, saldaus. Todėl gali būti, kad būtent todėl jis prieš priepuolį daugiau valgo šokolado... O vėliau jam suverčiama kaltė dėl paties skausmo, nors iš tiesų tai [alkis – past.] jau buvo jo migreninio priepuolio pradžia“, – apie mitybos ir migrenos sąsajas sakė gydytoja neurologė.

Alkis, hormoniniai svyravimai ir hormoninė kontracepcija, rūkymas taip pat gali turėti įtakos migrenos atsiradimui ir/ar paūmėjimui.

„Bet, kaip ir minėjau, viskas labai individualu, todėl kiekvienas pacientas turėtų atkreipti dėmesį ir panagrinėti, kas asmeniškai jam galimai provokuotų migrenos priepuolius ir vengti jų“, – patarė medikė.

Pexels.com nuotr./Stiprus galvos skausmas
Pexels.com nuotr./Stiprus galvos skausmas

Kaip gali pasireikšti migrena?

Gydytojo neurologo S.Andruškevičius išskyrė migrenos tipus, kurių yra keli. Pasak jo, dažniausiai pasireiškia migrena be auros – kai dominuoja tipinis migrenos galvos skausmas.

„Kai kuriems pacientams prieš atsirandant migrenai, mirga akyse, tirpsta veidas ar galūnės. Toks migrenos tipas vadinamas migrena su aura. Kitiems pacientams galvos skausmą lydi galvos svaigimas, nestabilumo pojūtis. Lėtinės migrenos atveju galvos skausmas jaučiamas 15 d. ir daugiau per mėnesį. Taigi, nors skausmo charakteristika tarp migrenos tipų išlieka panaši, tiek skausmo dažnis, tiek lydimieji reiškiniai gali būti labai įvairūs“, – sakė gydytojas neurologas.

Diagnozavimas skirtingas: tyrimų reikia ne visiems

Pasak jo, migrena ir kiti pirminiai galvos skausmai diagnozuojami pagal ligos anamnezę – informaciją apie galvos skausmo intensyvumą, jo pobūdį, dažnį, lydinčius reiškinius, galimus provokatorius.

„Remiantis ta informacija galima nustatyti diagnozę ir paskirti pradinį gydymą. Kai kuriems pacientams papildomai atliekami kraujo tyrimai ir galvos kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Šių tyrimų tikslas – atmesti kitas ligas, kurios gali būti antrinių galvos skausmų priežastimi“, – teigė S.Andruškevičius, paminėjęs dažną mitą – kad magnetinio rezonanso tyrimas gali parodyti, kad pacientas serga migrena: „Būtų gerai, bet tai nėra tiesa.“

Migrena ir kiti pirminiai galvos skausmai diagnozuojami pagal ligos anamnezę.

Galvos skausmų gydymas nuolat tobulėja

Pastaruosius kelerius metus galvos skausmų, o ypač migrenos, gydymas gerokai patobulėjo - atsirado naujų vaistų priepuolių ir prevencijos gydymui.

„Todėl tikrai rekomenduojame apsilankyti pacientus, kurie galbūt anksčiau buvo, gavo gydymą, kuris nevisada veikia taip, kaip norėtųsi. Dėl to jie įprato pakentėti galvos skausmus. Gydymo būdų tikrai yra ir ateityje jų bus dar daugiau“, - akcentavo Santaros klinikose nuo liepos pradėjusio veikti Galvos skausmų kabineto gydytojai neurologai.

Plačiau apie naujus galvos skausmų gydymo būdus medikai papasakojo tiesioginėje transliacijoje, kurios įrašą rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje, taip pat ligoninės „Youtube“ paskyroje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs