Pasaulinės seksualinės sveikatos dienai skirtoje tiesioginėje transliacijoje „Seksualinė sveikata: patarimai ir mitai“ jis atsakė į dažniausiai gydytojams užduodamus klausimus apie lytiniu keliu plintančias ligas, kurias dažniausiai vadiname venerinėmis.
Visą pokalbio įrašą rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
Pasak mediko, venerines ligas gali sukelti virusai, bakterijos, grybai, pirmuonys. Kokios dažniausiai nustatomos?
„Reikėtų paminėti, kad yra grupė venerinių ligų, kurios privalomai registruojamos visame pasaulyje. Dažniausia iš jų – chlamidiozė, toliau gonorėja, sifilis, trichomonozė. Tačiau yra aibė kitų ligų, kurios nėra privalomai registruojamos, bet labai dažnai nustatomos. Tai anogenitalinės papilomos, kurias sukelia žmogaus papilomos virusas. Dėl ko aplink lytinius organus atsiranda tam tikri dariniai. Gana dažnai diagnozuojama ir lytinių organų pūslėlinė“, – pasakojo T.Raudonis.
Pasak jo, pastaraisiais metais stipriai nesikeičia pacientų, besikreipiančių į VUL Santaros klinikas išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų, skaičius. Tačiau sulaukiama žymiai daugiau teigiamų tyrimų atsakymų. Kitaip tariant, daugiau iš besikreipiančių iš tiesų serga venerine liga.
„Santaros klinikose visos Lietuvos mastu yra nustatoma 10-15 proc. visų Lietuvoje diagnozuojamų lytiškai plintančių ligų. Tai tas skaičius nėra toks didelis. Jeigu žiūrėtume į vidurkius Europos Sąjungos šalyse, tai, pavyzdžiui, susirgimų chlamidioze ES vidurkis yra 100 susirgimų 100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje mes turime tik 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Visgi aš šiuo atveju kelčiau statistikos tikslumo klausimą: kiek realiai tokių atvejų yra oficialiai užfiksuojama, o kiek yra gydoma tyliai, niekam nepranešant“, – pastebėjo medikas.
Gėda – viena iš priežasčių, dėl ko žmonės vengia tikrintis dėl venerinių ligų. „Jei buvo neištikimybė, žmonės tiesiog saugosi – neduok Dieve kas nors sužinos“, – pridūrė transliacijoje dalyvavęs dermatovenerologas.
Daugiausia – chlamidiozės
Iki šiol dažniausiai Santaros klinikose būdavo diagnozuojama jau minėta ES lyderė – chlamidiozė. Šiemet stebimas sifilio pagausėjimas: „Jau turėjome net keletą pacientų, gulinčių ligoninėje.“
Pasak T.Raudonio, kas mėnesį maždaug 10 pacientų kreipiasi su genitalinėmis kandilomomis. Per metus tokių atvejų susidaro mažiausiai keliasdešimt.
„Jeigu mes skaičiuojama, kad į Santaras kreipiasi vos 10 proc. visos Lietuvos pacientų, galima įtarti, kad tai yra labai paplitusi lytiškai plintanti infekcija. Tačiau ji niekur neregistruojama ir tikslių skaičių neturime. Lygiai taip pat ir lytinių organų pūslėlinė – Herpes simplex sukeliama infekcija, galinti sukelti pakankamai didelį skausmą. Kas mėnesį dėl šios infekcijos į mus kreipiasi po 5 pacientus“, – kalbėjo medikas.
Jis paaiškino, kodėl šios infekcijos vis dar neišnyksta, nepaisant esamo gydymo ir prevencinių priemonių: „Dauguma jų neturi jokios simptomatikos. Žmogus nieko nejaučia, todėl neina tikrintis ir toliau infekciją platina.“
Kas gali išduoti, jog užsikrėtei venerine liga? „Dažniausiai žmogus pajus, kad kažkas yra ne taip su lytiniais organais. Galbūt peršti šlapinantis, pasidarė skausmingi lytiniai santykiai. Gali atsirasti patepliojimai, išskyros – jie būna tiek vyrams, tiek moterims. Deja, pavyzdžiui, chlamidiozės atveju net 90 proc. atvejų neturi jokių simptomų. Kalbant apie sifilį, bus periodų, kai simptomų turės visi partneriai. Bet po to kelerių metų pertrauka, kai simptomų nebus. Pūslėlinės atveju simptomatika yra visada, tik nebūtinai skauda – gali atsirasti tik bėrimas lytiniuose organizuose arba aplink juos. Kandilomą išduoda tam tikras darinys: prie varpos ar varpoje, makštyje, aplink analinę sritį“, – pasakojo medikas.
Ragina drąsiau kalbėtis apie seksą
Pokalbio metu T.Raudonis sakė, kad daliai žmonių žodis „seksas“ yra nepatogus. „Ir mes buvome mokomi kalbėti ne apie seksą, bet apie lytinius santykius. Tarsi, seksas padaro šitą veiksmą vulgariu. Turime dar likusį palikimą iš sovietų, kai sekso išvis „nebuvo“. <...> Lytinis švietimas būtinas ir privalomas kiekvienam – net ir vaikui, 12-13 metų. Esame ir mes darę apklausą, kuri parodė, kad kai kurie moksleiviai lytinį gyvenimą pradeda jau 14 metų. Tai iki to jie turi turėti žinių bagažą, kas yra saugus seksas“, – sakė medikas.
Anot jo, visuomenėje neturėtų būti stigmos kalbėtis apie seksą, jo būdus: „Galbūt nebūtina su visais dalintis, ką jūs mėgstate, bet tikrai būtina daugiau kalbėtis. Net ir porų psichologai sako, kad poros bijo tarpusavyje diskutuoti apie seksą, tai, kas jiems patinka ar nepatinka, ir dėl to kenčia santykiai. Visada būtinas atviras pokalbis, kurio metu galima pasakyti, kada man skauda, ką jaučiu ir pan.“
Viena iš temų, kurias verta aptarti, yra saugus seksas. „Saugiausias seksas yra monogaminiuose santykiuose, kai abi pusės yra išsityrusios ir žino, kad yra sveikos. Jei yra nors menkiausia tikimybė, kad vienas iš partnerių galėtų kažkuo sirgti, reikia naudoti barjerines apsaugos priemones. Jų dabar yra įvairių – ne tik vyrams, bet ir moterims, oraliniam seksui. Fizinis barjeras turi būti, kad galėtume išvengti apsikeitimo kūno skysčiais“, – paaiškino gydytojas dermatovenerologas ir pridūrė:
„100 proc. apsauga nuo venerinių ligų yra susilaikymas arba monogaminiai santykiai su išsityrusiu partneriu.“
„Prezervatyvų teorinis efektyvumas yra devyniasdešimt keli procentai. Tai yra pakankamai daug. Tačiau, kaip žinia, lytiniais santykiais neretai užsiimama pavartojus tam tikrų medžiagų, tamsoje, kartais nelabai suvokiant kas vyksta tam tikrame momente, dėl to praktinis prezervatyvų efektyvumas krenta iki maždaug 80 procentų. Kitas dalykas, reikia juos turėti po ranka, nepamiršti nusipirkti, patikrinti, kad nebūtų pasibaigęs galiojimo laikas, nenešioti piniginėje, nes nuo trinties jie gali būti pažeisti ir lengviau plyšti – yra įvairių praktinių niuansų, kas sumažina prezervatyvų efektyvumą“, – paprastai apie prezervatyvus paaiškino medikas.
Ką daryti, o ko ne, po „vienos nakties“ nuotykio?
Daugiausia progų užsikrėsti yra neturintiems nuolatinio partnerio ir nevengiantiems atsitiktinių lytinių santykių. Gydytojas pabrėžia: tai gali įvykti ir po vienintelio karto.
„Tikimybė užsikrėsti po vienų nesaugių lytinių santykių gali siekti 60 proc. Tikimybė ženkliai padidėja, jei lytiniuose organuose yra žaizdelė ar gleivinės įtrūkimas – net ir mažiausias – yra lūpose, burnoje ar makštyje“, – sakė T.Raudonis.
Ką daryti turėjus nesaugių vienkartinių lytinių santykių? „Kalbant apie oralinius santykius, reikėtų neskubėti valytis dantų šepetėliu: jis gali dar labiau įbrėžti ir padidinti žaizdelę. Geriau prasiskalauti vandeniu, o dar geriau – burnos skalavimo skysčiu. Rekomenduojama po sekso pasišlapinti, kad natūraliu būdu išvalytumėte savo lytinius takus. Nereikėtų skubėti plauti makšties: palaukti keletą valandų, kad, jeigu jau atsidūrė infekcijos sukėlėjas lytiniuose organuose, gleivėse esančios medžiagos pačios galėtų kažkiek neutralizuoti jį, kad nepatektų giliau į audinius“, – patarė gydytojas dermatovenerologas.
Farmacijos pramonė šiuo metu siūlo įvairių priemonių, kurias galima naudoti po nesaugaus lytinio akto. „Egzistuoja PREP – gydymo profilaktika nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), kuri yra labai populiari Vakaruose. Tai yra žmonėms prieinami vaistai, kuriuos jie gali vartoti po nesaugaus sekso. Kai kuriose šalyse, pvz., JAV, jiems nereikia recepto. Tai sumažina riziką užsikrėsti ŽIV beveik 90 proc. Bet tai neapsaugo nuo visų kitų lytiškai plintančių infekcijų. Tokie medikamentai daro tam tikrą žalą – sukelia žmonės klaidingą įsitikinimą, kad „ŽIV nebeužsikrėsiu, o visa kita išgydoma, nieko tokio“.
Jis atkreipė dėmesį ir į profilaktinį antibiotikų vartojimą, siekiant sumažinti užsikrėtimo galimybes chlamidioze ir gonorėja, kas taip pat nėra rekomenduojama.
Visą pokalbį rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
