Karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tokie simptomai būdingi šiai virusinei infekcijai. Ne vienam žmogui, ypač turinčiam gretutinių ligų, kyla ir įvairiausių komplikacijų, kurių baigtis, deja, kartais būna tragiška.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiama informacija, Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai apie 30 tūkst. gripo atvejų. Per paskutinius septynis gripo sezonus mirties nuo gripo atvejų skaičiai svyravo nuo 0 iki 27 mirčių per sezoną.
Kaip portalui 15min pažymi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė, bene reikšmingiausias veiksnys, siekiant iš gripo gniaužtų išsivaduoti sėkmingai, yra skiepai. Labai svarbu į juos nenumoti ranka – vien dėl to, kad gripu artimieji prasirgo lengvai, nereiškia, jog taip bus ir mums.
– Profesore, kada šiemet tikimasi gripo sezono pradžios? Ar ji, palyginti su praėjusiais metais, galėtų būti ankstyvesnė?
– Paprastai gripo atvejų pradeda daugėti rudenį, o didžiausias sergamumas būna žiemą. Taip buvo ir praėjusį sezoną – daugiausia susirgimų gripu buvo užregistruota gruodžio–vasario mėnesiais, o jau balandžio mėnesį infekcijos atvejų gerokai sumažėjo. Panaši tendencija stebima ir kitose Europos šalyse, tad tikėtina, kad ir šiemet gripo sezonas prasidės spalio ar lapkričio mėnesį, o daugiausia susirgimų gripu bus žiemos mėnesiais.
– Kokie yra ekspertų spėjimai dėl to, kokia gripo atmaina vyraus šiemet?
– Paprastai plinta A ir B tipo gripo virusai. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat atlieka epidemiologinę gripo stebėseną, t.y. renka informaciją iš įvairių valstybių apie cirkuliuojančias gripo viruso atmainas. Remiantis šiais duomenimis, kuriamos kiekvienam gripo sezonui pritaikytos vakcinos.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras jau paskelbė, kad 2024–2025 m. gripo sezono metu Europoje rekomenduojama naudoti trivalentę gripo vakciną, kuri apsaugo nuo dviejų A tipo gripo viruso potipių (H1N1 ir H3N2) bei vieno B tipo gripo viruso potipio.
Lietuvoje gana populiari keturvalentė gripo vakcina, kurios sudėtyje yra dar vienas B tipo gripo viruso komponentas, tačiau šios viruso atmainos jau keletą metų neberegistruojama, tad tikslinga skiepytis trivalente vakcina.
– Kokią apsaugą nuo gripo suteikia skiepai? Ar gripu galima susirgti ir pasiskiepijus?
– Pagrindinė skiepų paskirtis – apsaugoti nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos, mirties. Tai ypač svarbu rizikos grupės asmenims – vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, nes susirgus gripu gali grėsti įvairios ligos komplikacijos. Skiepai nebūtinai apsaugos nuo užsikrėtimo gripo virusu, tačiau tikėtina, kad ligos eiga bus lengvesnė.
– Per kiek laiko po skiepo žmogui susiformuoja imunitetas? Ar tai priklauso nuo jo sveikatos, gyvenimo būdo?
– Kadangi nuolat susiduriame su gripo virusais ir mūsų imuninė sistema jau „susipažinusi“ su jais, skiepai tik sustiprina jau susiformavusį imuninį atsaką. Tam užtenka vienos–dviejų savaičių. Tačiau problema ta, kad ilgalaikis imunitetas nesusidaro nei persirgus, nei pasiskiepijus, kadangi gripo virusai nuolat keičiasi, mutuoja. Todėl kasmet tenka skiepytis tam sezonui pritaikyta vakcina.
Atsakas į vakciną labai individualus – vieniems susiformuoja stipri apsauga ir gripo virusas nesukelia infekcinės ligos, o kitiems, ypač vyresnio amžiaus ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų asmenims, gripo vakcinos efektyvumas būna mažesnis.
Gyvenimo būdas turi įtakos imunitetui, nes visos mūsų organizmo sistemos glaudžiai susijusios tarpusavyje. Nevisavertė mityba, pervargimas, ilgalaikis stresas turi neigiamą poveikį imuninei sistemai, todėl gali sumažėti atsakas į vakciną ir atsparumas infekcinėms ligoms.
– Kokioms gyventojų grupėms labiausiai rekomenduojama skiepytis?
– Rekomenduojama skiepytis vyresnio amžiaus (ypač virš 65 metų amžiaus), turintiems įvairių lėtinių ligų asmenims, globos ir slaugos įstaigų gyventojams, nėščiosioms, medikams. Lietuvoje šioms rizikos grupėms gripo vakciną apmoka valstybė.
– Kada gyventojams rekomenduojama skiepytis?
– Geriausia pasiskiepyti rudenį, prieš gripo sezono pradžią. Kadangi gripo virusai nuolat kinta, reikia skiepytis kasmet tam sezonui pritaikyta vakcina.
– Ar galima nuo gripo skiepytis sergant peršalimo ligomis?
– Sergant peršalimo ligomis, nerekomenduojama skiepytis nei nuo gripo, nei jokia kita vakcina. Imuninei sistemai tektų pernelyg didelis krūvis kovoti su infekcija ir tuo pačiu atsakyti į vakciną. Todėl pirmiausia reikėtų visiškai pasveikti nuo peršalimo ligos, o tik po to skiepytis.
– Kuo rizikuojama nusprendus nesiskiepyti nuo gripo? Kokios galimos gripo pasekmės ir komplikacijos?
– Vieni gripu perserga nesunkiai, kitiems ligos eiga gali būti sunki – su karščiavimu, kosuliu, nuovargiu, kaulų ir raumenų skausmu. Gripas gali komplikuotis iki plaučių uždegimo, širdies raumens uždegimo, meningito ir kitų sunkių ligų. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingą imuninę sistemą, todėl atsakas į infekcinių ligų sukėlėjus būna skirtingas.
– Koks statistiškai yra mirtingumas nuo gripo Lietuvoje?
– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2023–2024 m. sezono metu buvo registruoti 27 mirties nuo gripo atvejai. Dauguma šių asmenų sirgo lėtinėmis ligomis ir nebuvo skiepyti sezonine gripo vakcina. Ankstesnio sezono metu (2022–2023 m.) buvo registruotas 21 mirties atvejis nuo gripo.
Pažymėtina, kad COVID pandemijos metu (2020–2021 metais) nebuvo registruota mirties nuo gripo atvejų. Akivaizdu, kad apsaugos nuo COVID priemonės buvo veiksmingos ir nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, taip pat ir nuo gripo.
– Ar rekomenduojate nuo gripo skiepytis tuo pat metu, kaip ir nuo COVID-19? Ar nevertėtų tarp skiepų padaryti pertraukos?
– Nuo gripo ir COVID galima skiepytis tuo pačiu metu, pertrauka nereikalinga.