Santrumpa NAD yra šifruojama nicotinamido adedino dinukleotido molekulė. Mokslininkai apie ją galėtų pasakoti išties sudėtingai ir išsamiai, tačiau, trumpai tariant, ji yra siejama su ląstelių energijos gamyba bei vaidina esminį vaidmenį begalėje biologinių procesų, kurie leidžia mūsų organizmui optimaliai funkcionuoti. Be to, vis garsiau kalbama, jog NAD yra savotiškas konkretaus žmogaus ilgaamžiškumo žymeklis. Tereikia atlikti kraujo tyrimą, rašoma „Sleep fest“ pranešime žiniasklaidai.
Festivalyje atskleis įdomių tyrimo niuansų
Būtent didelės apimties įvairaus amžiaus savanorių NAD koncentracijos tyrimas tapo svarbia užduotimi vienai Lietuvoje veikiančiai laboratorijai. Tyrime sutiko dalyvauti virš 1000 savanorių iš Vilniaus bei Šiaulių, sąmoningai rinktasi, kad tai būtų ir vyrai, ir moterys, kurie atstovautų skirtingas amžiaus grupes. Kaip sako viena iš tyrimo vykdytojų, mokslininkė, medicinos biologė Diana Romenskaja, rezultatai – daugiau, nei intriguojantys, neveltui jie sulaukė mokslinės bendruomenės dėmesio, o tyrimas tebetęsiamas.
Be to, vis garsiau kalbama, jog NAD yra savotiškas konkretaus žmogaus ilgaamžiškumo žymeklis.
Lietuviai su savo tyrimu žengia koja kojon su medicinos ir biologijos mokslų aktualijomis. Kai preliminarūs kartu su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkais atlikto tyrimo duomenys buvo pristatyti šių metų „Longevity Med Summit“ susitikime Lisabonoje (Portugalija), sulaukta didelio auditorijos susidomėjimo – klausimų, net bendradarbiavimo pasiūlymų. Spalio pabaigoje vyksiančiame pirmajame Europoje miegui ir ilgaamžiškumui skirtame festivalyje „Sleep Fest“ šio tyrimo rezultatai bus išsamiai atskleisti ir Lietuvos auditorijai.
„Kol kas galime tik pasakyti, kad vyrų rezultatai yra gana aiškūs, o moterų atskleidžia intriguojančių niuansų, apie kuriuos daugiau – renginio metu“, – žada būsima spalio 26-ąją vyksiančio renginio pranešėja D. Romenskaja.
Kodėl NAD tyrimai svarbūs ir ką jie žada ateičiai? Bet kokie tyrimai, susiję su žmogaus ilgaamžiškumu ir galimomis „korekcijomis“ yra itin jauna, nežinomybių kupina sritis. Ir tyrimą vykdžiusios laboratorijos mokslininkai pripažįsta, jog šiuo metu dar nėra aišku, kokia NAD koncentracija yra naudinga organizmui, o kada ji gali tapti žalinga. Todėl ir tyrimu pirmiausia siekiama suprasti, kokie NAD rodikliai būdingi sveikai Lietuvos populiacijai. Tai, anot tyrėjų, padėtų nustatyti siektinas šios molekulės ribas, kad būtų užtikrintas harmoningas organizmo funkcionavimas.
Nauda aiški, bet mėgėjiškai eksperimentuoti nepataria
Jau dabar aišku, jog tikslūs NAD tyrimo metodai gali padėti pagerinti tokių būklių, kaip Parkinsono liga, glaukoma ir mitochondrijų miopatija diagnozę, gydymą ir stebėjimą, taip pat padaryti didelę pažangą biotechnologijų ir medicininių tyrimų srityse ir galiausiai pagerinti pasaulinius sveikatos rodiklius.
O kiek realu, jog ilgainiui NAD tyrimas taps toks pat įprastas, kaip hemoglobino, feritino ar vitamino D? Mokslininkai konkrečiai atsakyti kol kas negali, pasak jų, tebevyksta intensyvus tiriamasis darbas, besiaiškinant ir diagnozavimo, ir terapijos potencialus.
Kita vertus, jau dabar sparčiai auga NAD lygį organizme keliančių papildų savarankiškas vartojimas, esą jų poveikis savijautai, gyvenimo kokybei juntamas beveik iškart. Tačiau, mokslininkai čia pat priduria, jog NAD, kaip ir vitamino D, papildų įsisavinimas yra labai individualus ir dar palyginus nedaug kas atsižvelgia į optimalų organizmui NAD lygį.