Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurga Jankauskienė paaiškina, jog nors visuomenės požiūris į psichikos sveikatą tampa vis palankesnis ir supratingesnis, vis dar susiduriama su nežinomybe, kaip elgtis tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stebint panikos priepuolį. Tad ar galime padėti ir kaip tai padaryti?
Kaip atpažinti?
Panikos priepuolis yra staigus ir labai intensyvus nerimo ar baimės jausmas, pasireiškiantis tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais. Dažniausiai jaučiamas pagreitėjęs širdies plakimas, kvėpavimo sunkumai, drebulys, pykinimas, kartais net vemiama, pilvo raižymas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, jausmas, kad galime prarasti sąmonę ar net mirti. Vaistininkė įspėja, kad svarbiausia tuo metu žinoti, kad iš tiesų nieko blogo nenutiks, nes panikos priepuolis pavojaus organizmui ar gyvybei nekelia.
„Panikos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki pusės valandos, tačiau jį ignoruojant, nevaldant streso, darbo ar mokslų krūvio, nestiprinant nervų sistemos ir nesikreipiant į specialistus, galima susirgti net ir depresija. Negana to, panikos priepuolį patyrę žmonės neretai baiminasi naujų priepuolių, tad vengia vietų, kuriose jį patyrė, o visa tai gali turėti įtakos jų kasdienio gyvenimo kokybei. Kai kurie baiminasi eiti net į parduotuvę, vykti į keliones ar leisti laiką tarp žmonių“, – įvardija J.Jankauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad panikos priepuolio atsiradimą dažniausiai paskatina patiriamas nuolatinis, intensyvus stresas ar nerimas. Taip pat priepuolį neretai provokuoja tam tikri išoriniai arba vidiniai veiksniai, tokie kaip emocinis stresas, netektys, skyrybos, įvairūs konfliktai, traumos ir t.t. Žinoma, gyvenimo būdas taip pat daro nemenką įtaką – juk daugybės žmonių kasdienybė yra neatsiejama nuo skubėjimo, streso, įvairių rūpesčių. Anot vaistininkės, jei prilėtintume tempą, skirtume pakankamai laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui, pomėgiams ir sveikam gyvenimo būdui, su emociniais iššūkiais susidoroti taip pat būtų lengviau.
„Padėti lengviau išgyventi panikos priepuolį ir nurimti gali padėti sulėtintas, gilus kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į konkretų objektą ar aplinkos detalę, kūno skenavimo technika. Panikos priepuolio lygį ir pasikartojimų dažnumą padėti kontroliuoti gali ir tikslingas nervų sistemos stiprinimas riebiosiomis omega-3 rūgštimis, magniu, vitaminu D, B grupės vitaminais, 5-hidroksitriptofanu. Pavyzdžiui, magnis sumažina epinefrino ir norepinefrino sintezę, todėl susilpnėja ir jaučiamas nerimas. Vitamino D trūkumas taip pat neretai siejamas su padidėjusiu nerimų, depresijos simptomais“, – sako ji.
Vaistininkė pabrėžia, kad varginant panikos priepuoliams, savigyda užsiimti visgi nepatartina – rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie išsiaiškins, ar už to slypi emociniai ar fiziologiniai iššūkiai ir padės su tuo susidoroti.
Kaip padėti?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nors vis daugiau žinomų asmenų kalba apie psichikos problemas, daugėja skatinimų kreiptis pagalbos, visgi dalis visuomenės nežino, kaip reikėtų padėti šalia esančiam, panikos priepuolį patiriančiam žmogui.
J.Jankauskienė įsitikinusi, kad aplinka tokiu atveju turi daug įtakos, todėl pastebint, jog kitas žmogus jaučiasi tarsi įspraustas į kampą, neturėtume likti abejingi.
„Visų pirma, svarbu patiems išlikti ramiems ir valdyti savo emocijas. Patiriama įtampa yra tarsi emociškai užkrečiama, tad jei būsime susikaupę ir veiksime tikslingai, šiek tiek nurims ir kitas žmogus. Antra, gilus kvėpavimas turi nepaneigiamą naudą, kadangi fiziškai nuramina organizmą ir sulėtina širdies ritmą. Paprasčiausias klausimas „ar galiu kažkuo pagelbėti?“ gali padaryti labai daug. Dažniausiai priepuolius patiriantys žmonės sunkiai reaguoja į triukšmingą aplinką, todėl reikėtų padėti atsitraukti į tylesnę vietą, atsisėsi, pasiūlyti vandens arba, jei įmanoma, įduoti į ranką šaltą ledo kubelį, kad fizinis šaltis atkreiptų nervinės sistemos dėmesį nuo nežinomos baimės į tiesioginį šaltį delne“, – vardija vaistininkė.
Padėti greičiau išgyventi nemalonią būseną gali dar viena, visame pasaulyje plačiai aptariama „Trejeto taisyklė“. Jos metu prašoma žmogaus įvardinti 3 regimus fizinius daiktus, 3 skirtingus girdimus garsus ir pajudinti tris skirtingas kūno dalis. Šis pratimas padeda susikoncentruoti į aplinką ir vėl pasijusti įprastu savimi.
Ko niekada nedaryti?
J.Jankauskienė sako, kad su panikos priepuoliais susiduriantys žmonės dažniausiai žino, jog jų jaučiamas išgąstis ir nerimas nėra pagrįsti realia situacija, tačiau tai nereiškia, jog neigiamų jausmų galima paprasčiausiai atsikratyti. Netinkamas aplinkinių elgesys gali priversti žmogų jausis vienišu, nesuprastu, sukelti gėdos, kaltės ar net dar didesnės baimės jausmus, todėl būtina apgalvoti savo reakciją į šalia esančiojo išgyvenimus.
„Niekada nesakykite dalykų, kurie imponuotų, kad jūs netikite paniką patiriančio asmens simptomais. Patarčiau vengti tokių posakių: „čia nieko tokio“, „tu per daug pergyveni“, „prisigalvoji“, „dramatizuoji“, „nėra taip baisu“ ar „viskas tik tavo galvoje“. Asmuo, kuris patiria panikos priepuolį, neturėtų būti kritikuojamas, mokomas, kaip elgtis, juolab jei kitas žmogus nėra su tuo susidūręs.
Jei jaučiate, kad nemokate ar nežinote, kaip padėti, geriau konkrečiai paklauskite, ką turėtumėte daryti arba atsitraukite tolėliau. Stenkitės, kiek įmanoma, palaikyti, rodyti supratimą ir pasitikėjimą, o kartais užtenka tiesiog buvimo šalia. Kai kurie žmonės panikos priepuolio metu nori visiškos tylos, nenori, kad prie jų liestųsi, o kiti – atvirkščiai, nori jaustis ne vieni. Todėl būtina atsižvelgti į situaciją“, – paaiškina vaistininkė J.Jankauskienė.
Ji priduria, kad svarbu nespausti priepuolio patiriančio žmogaus daryti tai, kas jam nemalonu, ar ką darydamas jis jaustųsi nejaukiai, net jei iš šalies tai atrodytų naudinga. Jei žmogus nori kalbėtis ar prašo pagalbos, galite paskatinti jį kreiptis į specialistą arba parodyti, kad jūs jį girdite, suprantate ir esate pasiruošę jam padėti.
