Kaip vaistažolės ir prieskoniai veikia mūsų žarnyną?

Azijoje net kūdikiams įprasta valgyti itin aštrų maistą, pagardintą įvairiausiais prieskoniais. Šiose šalyse gyvenantys žmonės vartoja ir daugiau vaistažolių, lyginant su Vakarų Europa ar Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kaip tai, kiek ir kokių prieskonių bei vaistažolių vartojame, veikia mūsų žarnyną, kuris daugelio tyrėjų jau vadinamas antrosiomis organizmo smegenimis?
Prieskoniai
Prieskoniai / 123RF.com nuotr.

Portlande JAV įsikūrusio Nacionalinio natūraliosios medicinos universiteto mokslininkai neseniai atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar polifenoliai, esantys maisto produktuose, vaistažolėse ir prieskoniuose, naudojamuose įprastinėje sveiko žmogaus mityboje, gali turėti teigiamos įtakos žarnyno sveikatai, rašo „Medical News Today“.

Analizei atlikti jie naudojo Tarptautinės gyvenseną lemiančių sveikatos veiksnių (INCLD HealthTrusted Source) duomenis.

Tyrėjai išsiaiškino, kad tam tikrų naudingų mikrobų, pavyzdžiui, Lactobacilluss, padaugėjo, jei tyrimo dalyviai vartojo daugiau polifenolių, o kai kurių kenksmingų bakterijų buvo mažiau tarp dalyvių, vartojusių daugiau polifenolių.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nutrients“.

Shutterstock nuotr./Žarnynas
Shutterstock nuotr./Žarnynas

Jau kurį laiką tyrėjai daug dėmesio skiria analizuodami žarnyną ir jį veikiantiems veiksniams. Žinoma, kad žarnyne gyvena trilijonai organizmų, o žarnyno sudėtį lemia aplinka, kurioje žmogus gyvena, vartojamas maistas ir vaistai.

Svarbu pabrėžti, kad visų mūsų žarnyne gyvena tiek gerųjų, tiek blogųjų bakterijų rūšių. Gerosios žarnyno bakterijos skatina sveiką žarnyno mikrobiomą, o gerųjų bakterijų kiekį žmonės gali pagerinti valgydami fermentuotą maistą arba vartodami probiotikus.

Žarnyne gali atsirasti ir blogųjų bakterijų, įskaitant tokias bakterijas kaip salmonelės, dėl kurių žmogus gali susirgti.

Atsižvelgdami į tai, tyrimo autoriai domėjosi kitais žarnyno sveikatos stiprinimo būdais ir atidžiau pažvelgė į polifenolius.

123RF.com nuotr./Žarnynas
123RF.com nuotr./Žarnynas

Polifenolių šaltiniai maiste – kokius prieskonius valgyti?

Tyrimo metu buvo išmatuoti 29 žoleles ir prieskoniai, turintys daugiau polifenolių, tačiau pažymima, kad tyrimo dalyviai nuolat vartojo tik šešis iš jų. Daugiausia dėmesio jie skyrė šioms žolelėms ir prieskoniams:

  • juodieji pipirai
  • svogūnai
  • česnakas
  • cinamonas
  • imbieras
  • ciberžolė

Tik vienas iš prieskonių – cinamonas – pateko į didžiausių polifenolių kategoriją (turinčių 3000 mg/kg SM arba daugiau). Dažniausiai tiriamųjų vartojamas prieskonis buvo juodieji pipirai, kurių polifenolių kiekis buvo vidutinio lygio kategorijoje – 1 000-1 999 mg/kg DW.

Tyrimo dalyviai nurodė, kad dažniau vartojo česnaką ir svogūną, tačiau abu šie prieskoniai buvo priskirti žemesnio lygio polifenolių skaičiaus kategorijai – mažiau nei 1000 mg/kg DW.

„Mūsų rezultatai rodo, kad didesnis įprastai suvartojamų polifenolių kiekis gali palaikyti geresnę žarnyno aplinką, kurioje patogeninių bakterijų santykinai yra mažiau, palyginti su tomis, kurios yra mažiau pavojingos“, – rašo tyrimo autoriai.

Nors mokslininkams reikia toliau tirti polifenolius, vartojamus įprastinėje mityboje, tyrimo rezultatai patvirtina – tam tikri prieskoniai ir žolelės gali teigiamai paveikti žarnyno mikrobiomą, o tai gali lemti geresnę sveikatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų