Pasak jos, iš žinančių apie turimą ligą tik mažiau nei pusė gydosi. Ir tik 13 proc. besigydančiųjų su medikų pagalba pavyksta pasiekti tokį kraujo spaudimą, kuris nebekelia žmogui rizikos.
Kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo spaudimą? Kaip reikia valdyti hipertenziją – tiesioginėje Santaros klinikų transliacijoje apie tai kalbėjo profesorė S.Glaveckaitė.
Gydytojos teigimu, tai, ką mato medikai, yra ledkalnio viršūnė – mažoji sergančiųjų dalis. Kaip žmogus gali nežinoti, kad jo kraujospūdis per aukštas, ar gali būti, jog nejaučia simptomų?
„Arterinę hipertenziją vadiname tyliąja žudike. Didelė dalis pacientų padidėjusio kraujospūdžio nejaučia. Kai nejaučia, tai ir nediagnozuojama liga. Tuo metu padidėjęs kraujo spaudimas savo blogą darbą daro – mes žinome, kad yra tiesioginis ryšys tarp arterinės hipertenzijos ir insulto, infarkto, širdies nepakankamumas ir kitų širdies bei kraujotakos ligų“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytoja kardiologė.
Kas lemia aukštą kraujo spaudimą?
Kalbėdama apie ligos priežastis, medikė atskyrė pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją. Pirmine hipertenzija serga daugiau nei 90 proc. visų sergančiųjų. „Ji atsiranda ne dėl vienos priežasties. Manoma, kad tai yra genetinių, aplinkos veiksnių, taip pat amžiaus sukeltų pokyčių nulemta būklė. Visgi, aš išskirčiau šeiminę anamnezę, t.y. jei šeimoje kam nors jau buvo arterinė hipertenzija, amžėjant yra didesnė tikimybė tai patirti ir kitiems tos šeimos nariams“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė:
„Deja, nėra vieno geno, kurį galėtume paveikti ir taip išgydyti milijardus žmonių, gyvenančių su arterine hipertenzija. Priskaičiuojama daugiau nei 1000 įvairių genų, genetinių faktorių, kurie daro įtaką kraujospūdžio kilimui.“
Svarbūs abu rodmenys, ne tik „aukštasis“
Kai tikrinamas kraujospūdis, fiksuojamas sistolinis ir diastolinis spaudimas. Tai dažnai įneša painiavos – žmonės nesupranta, į kurį rodmenį reikėtų atkreipti dėmesį, kad matytum, ar tavo kraujospūdis padidėjęs.
Pasak prof. S.Glaveckaitės, pacientui sveikatai svarbūs abu rodikliai – jų padidėjimas didina komplikacijų riziką. „Sistolinis kraujospūdis yra tas, kai susitraukdama širdis išstumia kraują į aortą ir kitas arterijas. Jis yra aukštesnis. Diastolinis kraujospūdis yra tas kraujo spaudimas, kuris lieka arterijose tarp širdies susitraukimų. Jis yra mažesnis, bet jo taip pat reikia, nes, pavyzdžiui, širdies, vainikinės kraujagyslės yra maitinamos diastolės metu. Kalbant apie laipsnius, reikia paminėti tris. Ta riba, kada gydytojas diagnozuoja arterinę hipertenziją, yra, kai sistolinis kraujospūdis yra 140 ar daugiau kartotinai matuojant, ir/ arba diastolinis – 90 ir daugiau. T.y. jeigu padidėjęs tik diastolinis kraujospūdis, tai taip pat yra arterinė hipertenzija“, – apie diagnozavimą kalbėjo medikė.
Toliau, anot jos, svarbu žinoti, jog kraujo spaudimas gali būti laipsniuojamas:
- Pirmo laipsnio arterinė hipertenzija – kai sistolinis kraujo spaudimas yra tarp 140–159 ir/ar diastolinis kraujospūdis tarp 90 ir 99;
- Antro laipsnio arterinė hipertenzija – kai sistolinis kraujo spaudimas yra 170–179 ir/ar diastolinis kraujospūdis – 100–109;
- Trečio laipsnio arterinė hipertenzija – kai sistolinis kraujo spaudimas siekia 180 ar daugiau ir/ar diastolinis – 110 ar daugiau.
Dažnas klausimas, kurio sulaukia gydytojai kardiologai – ar turi reikšmės skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo. Pasak prof. S.Glaveckaitės, tas skirtumas didėja su amžiumi. „Manoma, kad diastolinis kraujo spaudimas didėja iki 50–60 metų, pasiekia latofazę, o vyresniame amžiuje dar net sumažėja. Būtent todėl vyresnio amžiaus žmonėms yra būdingesnė izoliuota sistolinė hipertenzija, t.y. jiems būdingas padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas, o diastolinis būna normos ribose“, – kalbėjo gydytoja kardiologė. Tai nutinka dėl su amžiumi sustandėjusių kraujagyslių. Kol kas medicina to pakeisti negali, tad pacientams patariama tiesiog laikytis paskirto gydymo hipertenzijai valdyti.
„Pagal tai, kokia yra hipertenzija, mes parenkame tinkamiausius vaistus“, – kalbėjo medikė.
Kas yra „baltojo chalato“ hipertenzija ir maskuota, arba slaptoji, hipertenzija?
Apie šį fenomeną sklando daug mitų, tačiau, pasak prof. S.Glaveckaitės, tai yra realus dalykas. „Daliai pacientų, atėjus pas gydytoją ir matuojant kraujo spaudimą, jis yra aukštas. Tuo metu monitoruojant namuose, t.y. su specialiu aparatu, fiksuojančiu kraujospūdį visą parą, arba tiesiog matuojant pakartotinai su kraujo spaudimo matavimo aparatu, kraujo spaudimas yra normalus. Skaičiuojama, kad tokią hipertenziją, vadinamą „baltojo chalato“ hipertenzija, turi nuo 30 iki 40 proc. žmonių. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus moterys, nerūkančios. „Baltojo chalato“ hipertenzija šiek tiek didina kardiomaskulinę riziką, bet ne tiek, kiek „maskuota“ hipertenzija, arba slaptoji. Ji veikia atvirkščiai: atėjus pas gydytoją paciento kraujospūdis yra normalus, o namie matuojant arba monitoruojant jis yra aukštas. Tokio asmens rizika komplikacijoms prilygsta įprastinės hipertenzijos rizikai“, – paaiškino medikė.
Maskuota, arba slaptoji, hipertenzija nustatoma maždaug 15 proc. pacientų. Dažniausiai tai – jaunesnio amžiaus, fiziškai aktyvūs, rūkantys, alkoholį vartojantys, nerimastingi ir daug streso darbe patiriantys vyrai.
Kodėl kraujo spaudimas svyruoja?
Tęsdama temą gydytoja kardiologė priminė, kad kraujospūdis nėra pastovus matmuo – per dieną, einant metams, jis keičiasi. Pavyzdžiui, dieną kraujo spaudimas labiau svyruoja, naktį – mažiau. Labiau svyruoja tiems žmonėms, kurie turi arterinę hipertenziją, mažiau – su šia sveikatos problema nesusiduriantiems.
„Paprastai moterims perimenopauzės laikotarpiu kraujospūdis ima labiau svyruoti. Tie pakilimai būna reti, susiję su karščio bangomis. Gydytojas susiduria su sunkia situacija, nes paskyrus vaistą, kuris nuolat veikia, galime per daug sumažinti kraujospūdį. Tiesa, ilgainiui tokioms moterims kraujo spaudimas užsifiksuoja didesnis ir tuomet gydymas supaprastėja“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytoja.
Jos teigimu, viena dažniausių kraujospūdžio svyravimo priežasčių yra vaistų režimo nesilaikymas.
„Pacientai neretai galvoja, kad, jeigu šiandien mano kraujospūdis yra 130 ir 80, tai yra gerai – aš vakar, užvakar vartojau vaistus. Vadinasi, jų nebereikia – kad kraujospūdis daugiau nebenukristų. Tai netiesa – parinktas gydymas yra optimalus, todėl negalima savarankiškai nuspręsti ir negerti kurio nors iš paskirtų vaistų. Tą dieną kraujospūdis gali dar būti normalus, o kitą – jau aukštas. Tada pacientas vėl ima gerti vaistus, kraujospūdis – vėl normalus. O neišgėrus kurio nors – istorija kartojasi“, – apie dažną problemą papasakojo gydytoja kardiologė.
Simptomai – ne tik aukštas kraujospūdis
Didžioji dalis pacientų nejaučia jokių simptomų – dėl to arterinė hipertenzija ir vadinama tyliąja žudike. Vis dėlto dalis pacientų, anot medikės, jaučia simptomus dar prieš kreipdamiesi į gydytojus.
„Galvos skausmas pakaušyje, viršugalvyje, kiti sako, kad būna, jog kartais net sunku mąstyti. Gali jausti nuovargį, diskomfortą krūtinėje arba stiprų širdies plakimą. Net nemiga gali būti simptomas – pacientas nemiega, nes naktį jam padidėja kraujospūdis. Reikėtų atkreipti dėmesį ir tuomet, jei iš nosies dažnai kraujuoja, akių junginėje vystosi kraujosrūvos. Visgi, geriausia atranka yra kraujospūdžio matavimas“, – pastebėjo pašnekovė.
Neretai žiniasklaidoje galima perskaityti straipsnius apie hipertenzinę krizę. Tiesioginės transliacijos metu gydytoja paaiškino, kas tai yra. Nors šiuolaikinėje medicinos literatūroje šis terminas naudojamas retai, dažniau galima perskaityti apie „hipertenzines būkles“. Pasak profesorės, iš esmės tai yra skubios ir neatidėliotinos būklės, susijusios su arterine hipertenzija.
„Tai yra trečiojo laipsnio hipertenzija, kai kraujospūdis labai aukštas. Taip pat yra ūmi su hipertenzija, susijusi organų pažaida. Vadinasi, turi būti simptomai: ūmus skausmas krūtinėje, dusulys arba neurologiniai simptomai – nusilpusi ranka, koja, pakitusi kalba, dalinis aklumas, mieguistumas, letargija, traukuliai, sąmonės praradimas. Priskirčiau ir dažną arba labai retą širdies susitraukimo dažnį. Tokiu atveju reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tačiau yra ir dar viena hipertenzinė būklė – skubi, kada yra toks pat aukštas kraujospūdis, tačiau nėra kitų mano minėtų simptomų. Jei pacientas neblogai jaučiasi, reikėtų pabandyti nusiraminti, išgerti kaptoprivio vieną ar dvi tabletes. Tada dar kartą pasimatuoti kraujospūdį. Jei jis ne mažesnis, bet didėja – ieškoti pagalbos“, – patarė medikė.
Kokiais vaistais gydoma hipertenzija, ką pacientai turėtų apie juos žinoti, ar be medikamentinio gydymo ligai valdyti padeda ir kiti dalykai – apie tai galima išgirsti išklausius visą pokalbį. Jį rasite VUL Santaros klinikų feisbuko paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
Parengta pagal VUL Santaros klinikų tiesioginės transliacijos medžiagą.