1915 m. vasarą 50-metis cigarų parduotuvės savininkas Patrickas Harmonas, norėdamas laimėti 20 000 JAV dolerių (tuo metu – apie 4250 svarų sterlingų), ryžosi įdomiam iššūkiui. Jis planavo pėsčiomis grįžti iš San Francisko į Niujorką. Ir ne šiaip sau pėsčiomis, bet visą kelią eidamas atbulomis.
Padedamas draugo ir prie krūtinės pritvirtinto mažo automobilinio veidrodėlio, kad matytų, kur eina, P.Harmonas įveikė 6 300 km kelionę per 290 dienų.
P.Harmonas teigė, kad dėl šios kelionės jo kulkšnys tapo tokios stiprios, kad „joms išsukti prireiktų smūgio plaktuku.“
Padeda sumažinti net artritinius skausmus
Jis nebuvo pirmasis, „atradęs“ vaikščiojimą atbulomis. Retro vaikščiojimas (kaip akademiniuose sluoksniuose vadinamas vaikščiojimas atbulomis) turi ilgą istoriją. Dar XIX a. pradžioje buvo rasta pranešimų apie žmones, ėjusius šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų atbulomis. Daugelis jų buvo impulsyvių lažybų rezultatas, o kiti tiesiog bandė pasigirti nauju keistu rekordu.
Visgi XXI a. daugėja tyrimų, įrodančių tai, kad toks vaikščiojimas yra ne tik įdomus, bet ir naudingas sveikatai.
Vaikščiojimas atbulomis neretai naudojamas fizioterapijoje, siekiant sumažinti nugaros, kelių skausmus ir artritą. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad vaikščiojimas pirmyn atgal gali teigiamai paveikti kognityvinius gebėjimus, pavyzdžiui, atmintį, reakcijos laiką ir problemų sprendimo įgūdžius.
Manoma, kad vaikščiojimas atbulomis sveikatinimo tikslais atsirado senovės Kinijoje, tačiau pastaruoju metu JAV ir Europos mokslininkai atkreipė į jį dėmesį, kaip į sportinių rezultatų gerinimo ir raumenų jėgos stiprinimo būdą, rašo BBC.
Naudą pastebi ir profesionalūs sportininkai
JAV Nevados universiteto biomechanikos ekspertė Janet Dufek daugiau kaip 20 metų tyrinėja judėjimą atgal. Ji ir jos kolegos nustatė, kad vaikščiojimas atbulomis gali sustiprinti nugaros raumenis, atsakingus už stuburo stabilumą ir lankstumą.
Kitame tyrime, kuriam vadovavo J.Dufek, penkių sportininkų grupė pati pranešė, kad vaikščiojimas atbulomis sumažėjo apatinės nugaros dalies skausmas. Taigi, bendrai vertinant, tyrimai parodė, kad toks vaikščiojimas naudingas apatinės nugaros dalies skausmui mažinti.
Pastebjima, kad vaikščiojimo ir bėgimo atbulomis pratimai jau naudojami kai kurių sporto šakų treniruotėse, ypač komandinėse, kuriose reikia greitai judėti pirmyn, atgal ir į šonus. Kadangi bėgimas atgal mažina kelio sąnarių apkrovą ir kartu stiprina jėgą, jis taip pat naudingas siekiant apsaugoti sportininkus nuo traumų.
Visgi, nustatyta, kad ne tik sportininkams, bet ir pagyvenusiems, jauniems, nutukusiems žmonėms, sergantiesiems osteoartritu ir pacientams po insulto, turintiems vaikščiojimo sutrikimų, vaikščiojimas atbulomis yra naudingas.
Gera žinia ir tiems, kurie skaičiuoja kalorijas: nustatyta, kad vaikščiojant atbulomis sudeginama daugiau kalorijų nei vaikščiojant paprastai.
