„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kotryną kamavo nemiga, bet vaistai nepadėjo: paaiškėjo, kad tai – sunkios ligos simptomas

Kotryna vis dar jaučia pavienius depresijos simptomus, lankosi pas psichoterapeutą, vartoja paskirtus medikamentus, tačiau viliasi, kad sunkiausia – jau praeityje.
Depresija
Depresija / Shutterstock nuotr.

Pasak jos, metų pradžia, kai pasireiškė depresijos simptomai, priminė košmarą, rašoma Depresijos įveikimo centro pranešime žiniasklaidai.

„Pagrindinis mano depresijos simptomas yra nemiga – būklei pablogėjus, aš tiesiog nebegaliu užmigti. Taip nutiko ir metų pradžioje – galima sakyti, nemiegojau visą gruodį, sausį, vasarį ir dalį kovo. Būdavo naktų, kai pavykdavo užmigti porai valandų, bet taip pat yra buvę epizodų, kai visai nemiegu penkias ar septynias paras iš eilės. Nemiegoti yra kančia, aš net negalėčiau sugalvoti baisesnės“, – pasakoja sunkia depresijos forma sirgusi Kotryna, kuriai nepadėjo psichiatro paskirti vaistai, todėl teko ieškoti kitų pagalbos būdų.

123RF.com nuotr./ Pervargusi moteris
123RF.com nuotr./ Pervargusi moteris

Pasak psichologės-psichoterapeutės, „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjos Aušros Mockuvienės, susiduriant su depresija labai svarbi pagalbos plano dalis, apie kurią žmonės neretai nežino, yra savipagalba, t.y. tinkami gyvenimo būdo pokyčiai.

„Turime daugybę moksliniais tyrimais patvirtintų paprastų ir veiksmingų būdų padėti sau susiduriant su depresija: subalansuota mityba, omega-3 riebalų rūgštys, fizinis aktyvumas, bendravimas, dienotvarkės laikymasis, meditacija. Apie visa tai sužinoti galima savipagalbos programoje „Be depresijos“. Programa kviečia ir padeda žmogui aktyviai dalyvauti savo sveikimo procese, rasti kaip save stabilizuoti ir taip pat užkirsti kelią depresijos pasikartojimui ateityje“, – sako psichologė-psichoterapeutė A.Mockuvienė.

A.žydelio nuotr./Aušra Mockuvienė
A.žydelio nuotr./Aušra Mockuvienė

Depresija užklupo sudėtingų pokyčių akivaizdoje

„Būklės blogėjimas sutapo su gyvenimo ir karjeros pokyčiais. Nusprendžiau kardinaliai pakeisti gyvenimą – mečiau profesinę sritį, kurioje dirbau daug metų ir porai mėnesių išvažiavau į užsienį, o grįžusi į Lietuvą supratau, kad darbą kitoje srityje susirasti bus labai sunku, nes ten niekas manęs nelaukė. Tada ir nustojau miegoti“, – prisimena Kotryna.

Moteris sako niekuomet anksčiau nevartojusi psichiką veikiančių vaistų, bet šįkart kreipėsi į psichiatrą suprasdama, kad be pagalbos neišsivers. Tačiau sunerimęs psichiatras patarė tuoj pat gultis į ligoninę.

„Dar mėnesį kovojau su ta mintimi, bandžiau gydytis akupunktūra, bet galiausiai supratau, kad nebeturiu ko prarasti ir atsiguliau į ligoninę. Ten nuo pirmos dienos, išgėrus pirmąją paskirtą tabletę, man pagerėjo. Ligoninėje gulėjau tris savaites, po to lankiausi dienos stacionare, pradėjau dirbti su psichologu-psichoterapeutu. Manau, kad sergančiam žmogui tai yra būtinasis poreikis, kaip maistas ir miegas“, – dalinasi pašnekovė.

Shutterstock nuotr./Miegas
Shutterstock nuotr./Miegas

Antrąjį kartą depresija smogė dar stipriau

Kotryna pasakoja, kad pirmąjį kartą nemigą įveikus vaistais problema atrodė išspręsta: „Be to, susiradau, kur gyventi, mane palaikė šeima. Visgi užsitęsusios nesėkmingos darbo paieškos dar kurį laiką slėgė, kol galiausiai pavyko pradėti žurnalistinį darbą. Bet tada užsigriebiau per didelį kiekį darbų, kurie visi man buvo nauji. Noras gerai pasirodyti ir neprarasti pasitaikiusios galimybės mane jau po pirmojo mėnesio darbe atvedė į didelį iššekimą – tai lėmė antrąjį depresijos epizodą. Vėl bandžiau užmigti vaistų pagalba, bet šįsyk nerimas buvo dar didesnis ir vaistai jau negelbėjo. Mane tuo metu palaikė tik bendravimas su artimaisiais ir knygos, kurių pagalba bent trumpam pavykdavo nukreipti dėmesį nuo slogios savijautos.“

Dar kartą atsigulus į ligoninę, Kotryną prižiūrintys specialistai vienus vaistus keitė kitais, tačiau užmigti moteris vis tiek negalėjo. Ji sako supratusi, kad patenka į būrį žmonių, kuriems vaistai gali būti neveiksmingi.

„Tai yra beviltiška būsena, kad nieko nebegaliu kontroliuoti, pakeisti, stinga jėgų susikaupti, kamuoja niūrios mintys, galvos svaigimas ir skausmas, silpnumas, noras pasiduoti, nebegyventi. Atrodo, kad nebėra prasmės valgyti, užsiimti malonia veikla, džiaugsmo nebeteikia net ir tai, kas anksčiau džiugino, be galo kamuoja įkyrios neigiamos mintys. Vis didėjantis nerimas, kurį jutau visą laiką, tapdavo toks stiprus, kad drebėdavo rankos, kojos, būdavo sunku paeiti. Galų gale kilo ir savižudiškų minčių, nes kančios tiesiog buvo perdaug“, – patirtus sunkios depresijos simptomus vardija Kotryna.

Shutterstock nuotr./Fizinis aktyvumas
Shutterstock nuotr./Fizinis aktyvumas

Surasti būdai padėti sau leidžia gyventi

Gerėti savijauta pradėjo tik apsisprendus aktyviai sportuoti – moteris atrado, kad geriausiai padeda bokso treniruotės ir jogos fiziniai pratimai. Kūno nuovargis galiausiai nurungdavo psichikos budrumą, todėl ji pamažu pradėjo šiek tiek miegoti.

Panašiu metu į jos akiratį pateko programa „Be depresijos“. Ją Kotryna pradėjo atlikdama Burnso depresijos skalės testą, kuris gali padėti nustatyti patiriamos depresijos sunkumo laipsnį. Iš 100 galimų balų moteris tąkart surinko 98.

Pasak sunkią depresiją įveikusios moters, programą vedusi psichologė-psichoterapeutė išsamiai aptarė daugybę savipagalbos būdų.

„Ji patarė kaip kovoti su įkyriomis mintimis, kurios tarytum užvaldo ir neduoda ramybės, akcentavo fizinio aktyvumo, bendravimo, dienotvarkės laikymosi svarbą. Nemiegant man buvo labai sudėtinga jos laikytis, aš ilgai gulėdavau lovoje, todėl šis paskatinimas man buvo svarbus dėliojantis dienos režimą ir pagal jį gyvenant. Taip pat man buvo naujiena omega-3 rūgščių ir apskritai subalansuotos mitybos svarba smegenims, psichikai ir bendrai žmogaus būklei. Kartu su aktyviu sportu, šios žinios padėjo ženkliai pagerinti savijautą. Dabar nerimo patiriu kur kas mažiau, Burnso depresijos skalės balas nukritęs iki 32. Tai milžiniškas pokytis“, – kalbėjo Kotryna.

Kotrynos savijautos pokyčiais besidžiaugianti psichologė-psichoterapeutė A.Mockuvienė įsitikinusi – kuo daugiau žinome apie depresiją ir jos gydymo būdus, tuo esame laisvesni, turime daugiau pasirinkimų ir galimybių sveikti.

„Kotryna yra įkvepiantis pavyzdys visiems, kuriems medikamentinio gydymo pasveikti nepakanka. Pirmoji svarbi žinutė yra ta, kad sveikstantysis turi pats dėti aktyvias pastangas pasveikti. Antroji, kad būdų padėti sau tikrai yra įvairių, tad labai svarbu nenuleisti rankų ir ieškoti būtent sau tinkamos pagalbos būdų kombinacijos“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip atrasti jėgų pokyčiams?

„Pasakiau sau – arba imuosi veiksmų, arba palengva mirštu – taip apsisprendžiau į bokso treniruotes vaikščioti kiekvieną dieną. Greitai pamačiau, kad kai kada po treniruotės pamiegu, todėl tęsiau toliau, nors boksas pasirodė esąs sudėtingas sportas ir ateiti į treniruotę nemiegojus buvo sunku. Juolab, buvo apmaudu suvokti, kad neprisimenu kombinacijos, kurią ką tik man paaiškino, ir imdavau galvoti, kad niekas nenori su manimi boksuotis, nes tai darau prasčiausiai grupėje. Visgi supratau, kad man tai reikalinga, kad ir kaip prastai viską bedaryčiau. Ir nemiegojusi, ir neatsimindama turiu tai padaryti dėl savęs“, – nelengvą aktyvaus sporto pradžią prisimena Kotryna.

Pasakiau sau – arba imuosi veiksmų, arba palengva mirštu.

Moteris supranta, kad jau du įveikti sunkios depresijos epizodai įpareigoja toliau stengtis kasdien – boksuotis, lankyti jogą, vaikščioti į psichoterapiją, toliau dėliotis dienos režimą taip, kad nepersidirbtų ir liktų laiko užsiimti mėgiamomis veiklomis.

„Visa tai turi tapti mano gyvenimo rutina, jei noriu nebebijoti atkryčio“, – apibendrina Kotryna.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų