„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kraujagyslių chirurgas – apie vaikščiojimo mankštas ir gangrenos gydymą kopūstų lapais

Venos, arterijos, kapiliarai – visas žmogaus kūnas išraizgytas kraujagyslių. Paskaičiuota, jei visas suaugusio žmogaus kūne esančias kraujagysles sudėtume į vieną tiesią liniją, išeitų beveik 100 tūkst. km kraujagyslių.
Gangrena
Gangrena (asociatyvinė nuotr.) / Shutterstock nuotr.

Dauguma yra bent jau girdėję apie venų ligas, tačiau tai – tik viena iš kraujagyslių ligų. Kur kas sudėtingesnės situacijos, kurias kasdien savo darbo kabinetuose ir ligoninės palatose mato kraujagyslių chirurgai, yra dėl uždelstos periferinės arterijų ligos, aterosklerozės. Gydytojai apgailestauja, kad dar daug žmonių bijo kreiptis pagalbos, o pradėję jos ieškoti išgirsta frazę: „Kur jūs buvote anksčiau.“

Statistika rodo, kad sergamumas kraujagyslių ligomis Lietuvoje auga. „Didėjantį sergamumą kraujagyslių ligomis nulemia senstanti visuomenė. Gyvenimo trukmė ilgėja, o tai yra vienas iš rizikos veiksnių daugeliui ligų, taip pat ir kraujagyslių ligoms išsivystyti. Be abejo, tai, kad tokių ligų nustatoma dažniau, nulemia ir geresnės diagnostinės galimybės“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.

Nors, kaip jau minėta, didesnė rizika susirgti kraujagyslių ligomis, yra vyresniame amžiuje, jos užklupti gali ir jaunus pacientus, o negydomos gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Kokie veiksniai didina riziką susirgti kraujagyslių ligomis, kodėl svarbu neuždelsti vizito pas angiochirurgus ir kaip šios ligos gydomos Lietuvoje? Apie tai Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje – pokalbis su angiochirurgu dr. A.Skrebūnu.

Shutterstock nuotr./Aterosklerozė
Shutterstock nuotr./Aterosklerozė

– Dėl kokių kraujagyslių ligų į medikus dažniausiai kreipiasi pacientai?

– Galima išskirti kelias grupes. Dažniausiai, dėl ko pacientai ateina ir kuo skundžiasi, – venų ligos. Tam įtakos turi žiniasklaida, reklamos, kuriose dažniausiai kalbama apie venas, jų ligas ir venų išsiplėtimą. Iš tiesų – tai tik viena didelė grupė kraujagyslių ligų. Žymiai rimtesnės pasekmės gali grėsti, jei nustatoma periferinė arterijų liga. T.y. kraujagyslių užkalkėjimas, užakimas.

Gydome ir išsiplėtusias kraujagysles, dažniausiai sutinkamos – aortų išsiplėtimą.

Dar yra limfinė sistema, su kurios problemomis susiduriame. Tačiau chirurginio gydymo tuo atveju, deja, dar nėra. Lieka tik medikamentinis, konservatyvus gydymas, skirtas palengvinti simptomus.

– Kraujagyslių susiaurėjimas: dėl ko tai vyksta ir kas didina riziką?

– Didžiausi aterosklerozės, kitaip tariant, kraujagyslių kalkėjimo, rizikos veiksniai – padidėjęs cholesterolis, genetika, aukštas kraujo spaudimas, stresas ir rūkymas. Kai kuriuos rizikos veiksnius galima koreguoti, keičiant gyvenimo būdą. Deja, bet genetikos nepakeisi.

Paprastai kalbant, aterosklerozė yra cholesterolio atsidėjimas į kraujagyslių sienelę. Kuo daugiau cholesterolio atsideda į sienelę, tuo mažiau kraujo prateka kraujagyslės spindžiu. Tai paprasčiausias paaiškinimas, nors aterosklerozė – sudėtinga liga, su daug komplikacijų. Blogai yra tiek bendras cholesterolis, tiek blogasis – visos frakcijos kenkia, kai ribos per didelės ir ypač, kai tai trunka ilgą laiką. Tačiau tai – tik vienas rizikos veiksnys. Tikrai yra žmonių, kuriems visą gyvenimą randamas aukštas cholesterolis kraujyje, tačiau nestebina kliniškai reikšmingų kraujagyslių susiaurėjimų. Dažniausiai aterosklerozę sukelia keleto rizikos veiksnių sąveika.

123RF.com nuotr./Cholesterolis
123RF.com nuotr./Cholesterolis

– Ar žmogus jaučia kraujagyslėms siaurėjant? Ar ši būklė gali būti diagnozuojama ir vaikams?

– Yra šeiminių atvejų, kur genetika nulemia, kad labai jauname amžiuje pasireiškia simptomai (taip pat dėl genetinio polinkio būna ir cholesterolį mažinantiems vaistams atsparių atvejų).

Kalbant apie simptomus, kuriuos pacientai gali jausti, kalkėjant kraujagyslėms, mes, kraujagyslių chirurgai, dažniausiai susiduriame su periferine arterijų liga. Daugiausia – su kojų arterijų ateroskleroze. Pirmiausia kraujagyslių apkalkėjimai gali nesukelti jokių simptomų – randami atsitiktinai, jei pacientas tiriamas. Pagrindinis simptomas, dėl ko žmogus ateina – skausmas vaikštant, vadinamas protarpinis šlubumas. Jį išprovokuoja fizinis krūvis. Kas būdinga jam, kad pastovėjus, pailsėjus skausmas praeina. Žmonės net įvardina atstumą, kokį jis gali nueiti be skausmo.

Kitas etapas, jei negydome ligos: skausmas atsiranda ramybės būsenoje. Paskutinis etapas – atsiranda žaizdos, gangrena – dėl kraujotakos nepakankamumo pradeda mirti audiniai.

Shutterstock nuotr./Gangrenos pažeistos kojos
Shutterstock nuotr./Gangrenos pažeistos kojos

– Kokios pagrindinės aterosklerozės komplikacijos?

– Pagrindinės komplikacijos, kurios gali kilti laiku nediagnozavus arba nesigydant – gangrena, prisidėjus infekcijai, gali būti kraujo užkrėtimas, gali žmogus netekti galūnės, kas iš esmės pakeis jo gyvenimą.

– Kada pacientas, jaučiantis paminėtus simptomus, yra siunčiamas kraujagyslių chirurgo konsultacijai?

– Jei tai yra besimptomės formos, ko yra daug ir kas nustatoma atsitiktinai, chirurgo konsultacija nėra būtina. Bet konsultuojantis gydytojas turėtų paaiškinti ir rekomenduoti atkreipti dėmesį į visus rizikos veiksnius. Jei jau atsiranda, pavyzdžiui, protarpinis šlubumas, reikėtų kraujagyslių chirurgo konsultacijos, kurioje pacientas sužinos, ką daryti toliau.

Kai jau yra nuolatinis skausmas, negyjančios žaizdos, pacientas turėtų skubiai patekti pas kraujagyslių chirurgą, nes jam tikriausiai reikalingas intervencinis gydymas.

Tačiau skausmus kojose gali išprovokuoti ne vien kraujagyslių ligos, bet ir, pavyzdžiui, stuburo problemos. Bet dažniausiai, kai turime simptomus ir rizikos veiksnius, rekomenduojama tokį pacientą atsiųsti konsultacijai pas kraujagyslių chirurgą.

– Kaip Lietuvoje gydomas kraujagyslių susiaurėjimas (aterosklerozė)?

– Pirmiausia – rizikos veiksnių pašalinimas. Rūkymas, netinkama mityba – rekomenduojama atsisakyti, keisti. Nepavyksta sumažinti cholesterolio – skiriami vaistai. Aspirinas dažnai skiriamas mažinant kraujagyslių riziką. Pradžioje visuomet stengiamasi pacientus gydyti konservatyviai. Tik tie pacientai, kurie turi ramybės skausmus ar žaizdas, jiems toks gydymas nebeduos efekto. Šie pacientai iškart gydomi intervencija.

Vaikščiojimo mankštos – moksliniais tyrimais įrodyta pagalba. Lietuvoje dar to neturime, bet pasaulyje jau yra reabitologų, kurie atskirai dirba su tokiais pacientais, prižiūri, kurie daro vaikščiojimo mankštas. Žinoma, vaikščiojimas taip pat neturi būti „per skausmą“. Jeigu žmogus jaučia skausmą, rekomenduojama eiti tol, kol ima skaudėti. Pailsėti ir vėl paeiti iki skausmo. Tačiau yra nurodomas atstumas, kurį per dieną žmogus turėtų nueiti. Su laiku jį reikėtų po truputį didinti. Labai geras „vaistas“ yra šuo, kurį galima vedžioti. Jis „priverčia“ išeiti ir pasivaikščioti.

Kai konservatyvūs gydymo metodai nebepadeda, pacientai ištiriami – stebima, kur pažeidimai ir nutariama, kaip kraujo tekėjimo spindį geriausiai atstatyti ar suformuoti apeinamą jungtį, kad kraujotaka būtų atstatyta. Šie gydymo metodai yra du: minimaliai invazinis, kuris daugeliu atvejų pirmas pasirinkimas, nes garantuoja mažesnę intervenciją, greitesnį sveikimą. Tačiau pacientams, kuriems liga labai pažengusi, kartais nebegalimas. Todėl renkamasi atvira operacija.

Shutterstock nuotr./Sunkiai vaikštantis senjoras
Shutterstock nuotr./Sunkiai vaikštantis senjoras

– Kaip vertinate savigydą: arbatas, valančias kraujagysles, tinktūras, papildus?

To, kas užakę, išvalyti liaudies medicina neįmanoma. Liaudies ir Rytų medicina tikrai gali padėti sumažinti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, padėti mažinti cholesterolį – į tai vis labiau atsisuka ir tradicinė medicina. Aš pats esu mokslu grįstos medicinos šalininkas, todėl daug pakomentuoti negaliu. Kas tikrai neveikia, tai ant gangrenos uždėtas šiltas kopūsto lapas ar bulvė.

Gydyti reikia priežastį. Gangrena jau yra pasekmė. Todėl žaizdos tu nepagydysi, nepagerinęs savo kraujotakos. Uždelsus ir per daug užsiėmus savigyda, kai jau yra kritinė situacija, viskas gali pasibaigti galūnės (kojos) amputacija.

Bet yra ir kitas dalykas, dėl ko pacientai nesikreipia laiku. Jie bijo. Ir tokie pacientai gyvena ne tik kažkur kaime, bet ir mieste. Ne vienu atveju tenka apgailestauti: jei jie būtų kreipęsi pagalbos laiku, jiems būtų buvę galima padėti.

Visą pokalbio įrašą rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.

Tekstą parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs