Lietuvos krūtų asociacijos vadovė – viena iš šios temos ambasadorių ir siekia, kad moterys gautų teisingą informaciją apie krūtų vėžį, jo diagnostiką ir gydymą.
„Mūsų šalis tuo klausimu yra labai atsilikusi. Pvz., mamografinę patikrą lanko tik pusė moterų, kai Skandinavijos šalyse – daugiau nei 95 proc. Dėl to pas mus tiek daug užleistų situacijų, todėl toks prastas moterų, sergančių krūtų vėžiu, išgyvenamumas. Mes net 9 proc. atsiliekame nuo ES vidurkio. Esame labai arti Rumunijos ir labai toli nuo Švedijos. Tai yra labai liūdna mums, gydytojams, ir man – kaip Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkei“, – kalbėjo dr. A.Čižauskaitė.
Liepos 20 d. jau šeštą kartą Klaipėdoje vyks išskirtinis renginys – Šv. Magdalenos naktis, skirtas įvairaus amžiaus, sveikoms ir krūtų vėžiu sergančioms moterims, padidintą riziką susirgti krūtų vėžiu turinčioms moterims bei medicinos specialistams, taip pat visai visuomenei.
Artėjant jam portalas 15min pasikalbėjo su krūtų onkochirurge dr. A.Čižauskaite, kuri yra viena iš šio renginio organizatorių.
Visą renginio programą galima rasti čia. Dalyvauti kviečiami visi – tiek sergančios, pasveikusios, sveikos moterys, tiek ir jų artimieji.
Tikrintis reikia, kol dar nieko neužčiuopi
Pasak dr. A.Čižauskaitės, pagrindinis šio renginio tikslas – didinti žinomumą apie krūtų vėžį bei sklaidyti mitus, kuriais tiki net ir apsišvietusios, išsilavinusios moteris ir jų artimieji.
„Norime, kad moterys suprastų: jeigu reikia eiti pas odontologą, kai dantys dar neskauda, arba pas ginekologą, kai neturi jokių nusiskundimų, reikėtų periodiškai pasitikrinti ir krūtis. Juolab kad krūtų vėžys – dažniausiai onkologinė liga, nustatoma moterims Lietuvoje: suserga kas 11 moteris!
Kai atėjusių paklausiu, kodėl anksčiau nesitikrino, ne viena paaiškina: „Bet aš nieko neužčiuopiau...“ Vyrauja klaidinga nuomonė, kad, jeigu nieko neužčiuopiu ir man nieko neskauda, nereikia eiti tikrinti. Tačiau krūtų vėžys yra nebyli liga. Moterys gali užčiuopti darinį, kuris yra didesnis nei 2 cm, t.y. žemės riešuto dydžio. Gerai, jei moters krūtys nedidelės, arba jos turi implantus, kažkada įdėtus dėl grožio – jos lengvai užčiuops tokį nediduką darinį.
Tačiau, jeigu moteris didžiuojasi savo krūtine, ji didžiulė, puošni, tokioje krūtyje neįmanoma užčiuopti 2 cm darinio. Kai jis bus užčiuoptas, jis bus didelis – tai bus milijonai ląstelių ir reikės ilgo gydymo – chemoterapijos, operacijos, ir ta moteris iškris iš gyvenimo ilgam laikui, klausimas ir toks, kokie liekamieji reiškiniai lydės visą gyvenimą“, – kalbėjo medikė.
Pasak jos, paprastai, kai kalbame apie krūtų vėžį, dažniausiai įsivaizduojama tik pacientė. „Jeigu serga moteris, liga paliečia visą šeimą. O jeigu serga šeima, serga visuomenė, t.y. kaip sniego gniūžtė. Labai dažnai krūties netekusi moteris išgyvena depresiją – ji nebegyvena savo gyvenimo, apleidžia jį, kas lemia dideles visuomenės problemas... Aš visuomet sakau, kad valstybei krūties atkūrimo operacijų kompensavimas – mažutis indėlis, kuris labai svarbus visai medicinos sistemai. Kol kas pas mus kompensuojamos tik implantais atkuriamų krūtų operacijos. Bet yra dar daugybė erdvės, ką galima kompensuoti: pvz., riebalų tranplantacijos, kompresinių rankovių kompensacija, kas yra būtina, gydant limfodemą. Šiuo metu viena tokia rankovė pacientei kainuoja 200 Eur, o ją keisti reikia kas tris mėnesius, todėl tai yra nepakeliama našta onkologiniams pacientams“, – pasakojo krūtų onkochirurgė dr. A.Čižauskaitė.
„Apie krūties amputaciją išgirdusi moteris iškart turi sužinoti ir kaip ji gali būti atkurta“
Tarp Šv. Magdalenos nakties renginių, skirtų visuomenei, kasmet vyksta ir specialistams skirta konferencija su skirtingomis temomis ir pranešėjais. Šiemet ji skirta implantams. Tarptautinėse konferencijose dažnas formatas, kada vyksta ir parodomosios operacijos. Tuomet chirurgai mokydamiesi žiūri į kitus specialistus, kurie atlieka tam tikras operacijas, mokosi chirurginių techninių niuansų.
Šįkart tai vyks ir KUL – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja iš Italijos prof. Marzia Salgarello kartu su Kauno klinikų gydytoja onkochirurge dr. Ieva Ceslevičiene atliks dvi krūtų atkūrimo operacijas, o vieną krūties atkūrimo operaciją atliks Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Loreta Pilipaitytė. Operacijoms asistuos Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai. Visos priemonės, reikalingos operacijoms, bus padengtos rėmėjų lėšomis.
„Krūties netekimas yra viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria krūtų vėžiu susirgusios moterys. Ta patirtis labai stipriai sužaloja moterį. Lietuvoje tik porą metų yra kompensuojami implantai, skirti krūties atstatymui, jos netekus dėl onkologinės ligos. Lietuvos krūties asociacija deda daug pastangų, kad medikai įgautų kuo daugiau patirties ir moterims, netekusioms krūties dėl onkologinės ligos, krūtys būtų atkurtos kuo kokybiškiau, kad kuo greičiau galėtų sugrįžti į gyvenimą kaip pilnavertės narės, sveikesnės tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai“, – kalbėjo uostamiestyje dirbanti krūtų onkochirurgė.
Iki šiol krūties atkūrimo operacijai implantais ryždavosi gana mažai moterų, nors operacija kompensuojama VPSF lėšomis, o implantas, kurį reikėdavo įsigyti pacientei, santykinai nebrangus.
„Tačiau reikia įvertinti, kad moterims, kurioms reikalingas krūties atkūrimas, greičiausiai ir iki tol buvo taikomas sisteminis gydymas (chemoterapija), kas sąlygoja ilgalaikį nedarbingumą. Taigi, finansinė padėtis tikrai nėra gera. Todėl valstybės parama yra labai svarbi“, – sakė dr. A.Čižauskaitė.
Krūtį galima atkurti ne tik implantais, bet ir savais audiniais. Tačiau tokios operacijos yra labai sudėtingos, atliekamos tik didžiuosiuose medicinos centruose.
„Jos užtrunka ilgiau, yra traumuojančios, be to, tai dideli kaštai sveikatos sistemai. Atkūrimas implantais gerokai paprastesnis, pacientei – greitesnis ir lengvesnis sveikimas. Tiesa, vienos šalys, pvz., Italija, garsi implantais – jie daug jų naudoja, atkurdami krūtis. Tuo metu Skandinavijos šalys viską beveik atkuria savais audiniais. Kita vertus, Skandinavijoje yra daug universitetinių ligoninių, labai geras valstybinis finansavimas medicinai, todėl pacientėms yra daug didesnės galimybės gauti tokias paslaugas nei pas mus“, – skirtingų šalių pavyzdžius pateikė krūtų onkochirurgė ir Lietuvos krūties vėžio asociacijos vadovė ir pridūrė:
„Yra tokia taisyklė: jeigu moteris turės netekti krūties ir apie tai sužinojo, tai kitas sakinys, kurį ji turi išgirsti iš savo gydytojo, kad ta krūtis jai gali būti atkurta. Ir jai turi būti paaiškintos visos įmanomos galimybės. Nes nėra vienos taisyklės visoms moterims. Ne kiekvienai moteriai galima dėti implantą, ne kiekvienai galima atkurti savais audiniais. Ją konsultuojantis gydytojas turi paaiškinti tinkamiausius būdus šiai konkrečiai moteriai. O ji turi pati pasirinkti, ko nori. Jeigu jos pasirinktos operacijos, kuri jai tinkamiausia ir kurios ji labiausiai nori, neatliekame tame centre, kur moteris gydosi, ji gali vykti į kitą centrą ir gauti tą paslaugą. Lietuva suteikia visas paslaugas, kurios tik yra reikalingos. Tik reikia susirasti, kur jos atliekamos“, – pabrėžė medikė.
Pasak jos, siekiama, kad krūties pašalinimas ir atkūrimas būtų atliekamas tos pačios operacijos metu. Jeigu dėl kokių nors priežasčių moteris krūties neteko anksčiau, atkūrimas galimas atsižvelgiant į metodą.
Yra tokia taisyklė: jeigu moteris turės netekti krūties ir apie tai sužinojo, tai kitas sakinys, kurį ji turi išgirsti iš savo gydytojo, kad ta krūtis jai gali būti atkurta.
„Tarkime, jeigu krūties atkūrimo metodas – laisvo lopo, kuomet audiniai iš vienos vietos perkeliami į kitą, tada plastikos chirurgas prašo, kad būtų praėję bent metai po spindulinio gydymo. Jeigu dedamas audinių plėtiklis, kad būtų galima įdėti implantą vėliau, tas periodas galėtų būti ir trumpesnis“, – teigė pašnekovė.
3 didžiausi mitai
Vienas iš efektyviausių krūtų vėžio tyrimų – mamografija. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc., be to, jis leidžia aptikti krūtų darinius, kurių dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tačiau, nors mamografija Lietuvoje atliekama jau daug metų, dr. A.Čižauskaitė sako iš pacienčių vis dar girdinti mitus.
„Moterys tiki, kad mamografijos metu taip suspaudžia krūtį, kad ją gali sutraiškyti ir po to joje gali atsirasti vėžys. Kad šis tyrimas be galo skausmingas. Kad tai – žaloja moterį. Tai netiesa. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad, jeigu moteris yra reprodukcinio amžiaus, jaučia krūtų pabrinkimą prieš mėnesines, mamografija turėtų būti atliekama 9–13 menstruacinio ciklo dieną, t.y. po mėnesinių, kada krūtys yra minkštos, į jas nėra pritekėję audinių skysčio. Mamografijos vaizdo raiška labai priklauso nuo krūties suspaudimo: kuo geriau suspaudžiama, tuo geriau matosi“, – apie vieną iš dažnai girdimų mitų pasakojo medikė.
Kitas iš pacienčių girdėtas klaidingas įsitikinimas – kad ultragarso tyrimas kur kas efektyvesnis nei mamografija.
„Teko girdėti, kad padarius mamografiją „kažkas matosi“ ir išgąsdina moterį, nes padarius ultragarsą „nieko neberanda“. Tai netiesa. Mamografija yra auksinis standartas, pats efektyviausias tyrimas krūtims tirti ir vienintelis tyrimas, kuris gali pamatyti mikrokalcinatus, t.y. baltus taškelius, kuriais kartais prasideda vėžys. Tada, kai paties vėžio (auglio) dar nėra, tik tie balti taškeliai. Todėl jei moteris neatlieka mamografijos, ji atima iš savęs šansą ligą pagauti labai anksti. Čia kaip su gimdos kaklelio tepinėliu, kai nustatoma ikivėžinė būklė. Atlikus tos dalies operaciją, moteris nesuserga gimdos kaklelio vėžiu. Ultragarsu bus matomas tik susiformavęs darinys, o tai jau milijonai ląstelių, kurioms įveikti reikia stiprių ginklų“, – apie mamografijos ir ultragarso tyrimų skirtumą paaiškino gydytoja onkochirurgė.
„Jeigu mano šeimoje niekas nesirgo, tai ir aš nesirgsiu.“; „Mano giminėje niekas nesirgo krūtų vėžiu.“ Tai – dar vienas gajus mitas, kuriuo tiki moterys. Tiesa tokia, kad 95 proc. krūtų vėžio atvejų yra atsitiktiniai, t.y. suserga moterys, kurių giminėje niekas nesirgo.
„Jei moters giminėje buvo krūtų vėžio atvejų, ypač – jei atvejai buvo, kai žmogus susirgo jaunesnis nei 50 metų, tokioms pacientėms reikėtų apsilankyti pas gydytoją genetiką, kuris, įvertinęs riziką, gali patarti atlikti kraujo tyrimą dėl patogeninių mutacijų nustatymo. Tokioms moterims krūtų patikra yra visai kitokia nei sveikoms:
- Sveikoms moterims nuo 35 m, kurioms nerandami jokie pokyčiai krūtyse arba randami gerybiniai dariniai (cistos ir pan.), nemokamai tirtis rekomenduojama kas dvejus metus. Kokiu metodu tirtis, parenka konsultuojantis gydytojas. Tiesa, net ir labai jaunoms moterims gali būti rekomenduojama mamografija. Nes mamografija vyresnėms moterims dažniau nei jaunesnėms yra atliekama ne todėl, kad saugotume jaunesnes nuo apšvitos, o dėl to, kad vyresnės moterys krūtyse turi daugiau riebalinio audinio, kuris yra skvarbesnis rentgeno spinduliams – geresnis tyrimo jautrumas.
- Moterims, kurioms randami pakitimai, patikros dažnesnės. Ypač toms, kurioms nustatomos BRCA1, BRCA2 geno mutacijos, kurios didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Tokios moterys gali būti tiriamos net kas pusmetį. Tai gali būti daroma ir magnetiniu krūtų rezonansu.
„Susirgusios vėžiu vienos, kaip karės, kenčia“
Gydytojos krūtų onkochirurgės dr. A.Čižauskaitės teigimu, liūdniausia, kad išvardintais mitais tiki ir išsilavinusios moterys.
„Geriausiai mitus sklaido tikros patirtys, viešas kalbėjimas, kuris neturėtų būti formalus. Tačiau pas mus onkologinės ligos ir apskritai ligos yra tam tikras tabu. Turiu giminaitę, kuri gyvena JAV. Pradėjusi sirgti vėžiu (dabar yra remisijoje) ji ėmė rašyti draugams, pažįstamiems ir giminėms apie tai, kaip jaučiasi, kas vyksta chemoterapijos metu, ką sako gydytojai, kaip vyko operacija, kaip po to jautėsi...
Lietuvoje moterys nenori, kad kas nors žinotų. Idealu, kad nežinotų nei vaikai, nei bendradarbiai, sutuoktinis – tik tiek, kiek būtina. Jos vienos kaip karės kenčia. Ateina, susilašina chemoterapiją, užsideda peruką – tokį patį, kaip buvo jų plaukai, ir bėga į darbelį.... Jeigu žmonės kalbėtų apie tai, kad serga, ir apie tai, kad nuo to pasveikstama, žmonės tiek nebijotų. Dabar gi tai atrodo kaip baisi nelaimė, nes aplinkoje sergančių „nėra“. Tai vadinama žemo medicininio intelekto visuomene. Ir tokia, deja, yra mūsų šalis“, – tendencijas aptarė gydytoja.
Tokį palikimą, pasak jos, paveldėjome iš okupacijos metų, kai vyravo nuomonė, jog ligoti žmonės – nepilnaverčiai visuomenėje.
„Man sunku suprasti tą baimę, kodėl yra baisu parodyti, kad sergi. Mums, medikams, tai liūdna žinoti, nes onkologinių ligų išgydymas Lietuvoje yra labai geras. Pirmos ir antros krūtų vėžio stadijos išgyvenamumo procentas yra daugiau nei 95 proc. Net su išplitusia liga, taikant gydymą, moterys išgyvena dešimtmečius. Krūtų vėžiui gydyti mes turime visus ginklus“, – sako gydytoja.
