Kasmet Lietuvoje salmonelioze suserga apie 350 asmenų. 2023 m. Lietuvoje buvo patvirtinta 14 salmoneliozės protrūkių, šiemet sausio–balandžio mėnesiais patvirtinti 3 šeimose išplitę salmoneliozės protrūkiai, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešime žiniasklaidai.
(NVSC) specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles.
Viena svarbiausių taisyklių – rankų higiena
Ant neplautų rankų gali būti įvairiausių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijų, virusių, kirmėlių kiaušinėlių). Jeigu į žmogaus organizmą patenka ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Nors ant neparuoštų maisto produktų esantys mikroorganizmai sunaikinami verdant, kepant ar kitaip juos apdorojant karščiu, po produkto apdorojimo jie gali išlikti ant rankų. Tai reiškia, jog, nesilaikant rankų higienos reikalavimų, šiais mikroorganizmais galima užteršti jau pagamintus patiekalus.
„Prieš maisto gaminimą ir valgymą būtina nusiplauti rankas. Ne mažiau svarbu jas nusiplauti po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su augintiniais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles“, – pataria NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.
Kad išvengtume salmoneliozės ir kitų per maistą plintančių ligų rizikos, NVSC specialistai rekomenduoja:
Iškylaujantiems gamtoje – vengti greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.
Būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje, juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu vandeniu, tinka ir mineralinis. Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti. Labai svarbu maistui vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nepatariama valgyti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. Taip pat svarbu vengti kryžminio maisto užteršimo. Maistą reikia gaminti ir laikyti taip, kad mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas termiškai neapdorojus.
Maistą gaminantiems specialistams – atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje. Labai svarbu paruoštus vartojimui produktus laikyti tinkamai, užtikrinant jiems reikalingą laikymo temperatūrą.
Būtina užtikrinti, kad būtų naudojami švarūs indai ir įrankiai. Ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ypatingai svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje:
- tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų;
- kruopščiai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus;
- atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus;
- valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.
Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.). Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus ir gydytojui leidus.
„Labai svarbu, kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.
