Moteris apgailestaudama pasakojo, kad dukra nelanko būrelių, nepatiria bendravimo džiaugsmo su bendraminčiais, o dar užklumpantys mokymosi sunkumai šeimą skatino ieškoti išeičių.
„Anksčiau buvome savanoriavę paramos ir labdaros fonde „Mamų unija“, užpildę prašymą papuolėme į projektą, kur galėjome išmėginti hipoterapijos užsiėmimus.
Buvau girdėjusi, kad po jos vaikai geriau įsisavina ir kitas reabilitacijos priemones. Kadangi Lietuvoje dar nėra daug licencijuotų įstaigų, kurios teiktų tokią alternatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, „Mamų unija“ reabilitacijos centras yra vienas iš nedaugelio, kuris tai gali ir veikia sėkmingai“, – sako Airida.
Kartą per savaitę į susitikimus su numylėtu žirgu Bostonu su mama automobiliu vykstanti Upė neslepia, kad šis gyvūnas jos favoritas: vos ją išvydęs apdovanoja šypsena.
Jodama trylikametė sako besijaučianti labai laiminga.
Nors keliauti iki žirgyno ir tenka dvidešimt minučių, tai niekis, kai toks ištikimas draugas pasitinka. Jodama trylikametė sako besijaučianti labai laiminga, Dalios rodomus pratimus ji jau įveikia, nors pradžia nebuvo lengva, ne visi jie pavykdavo kaip reikiant, bet sunkiausia mergaitei dabar, projektui baigiantis (jis suteikė galimybę dalyvauti dvylikoje užsiėmimų), bus atsisveikinti su žirgu.
Įprastai gamtoje terapinių užsiėmimų metu jojanti Upė sako, kad iškritus sniegui jos terapija panašėja į žiemos pasaką, todėl ji visai nenorinti namo.
Daugiausiai su pusiausvyros ir rankų pratimais ant žirgo dirbanti mergaitė dabar su trenere bando paruošti žirgą, kad ji galėtų joti savarankiškai.
Tiesa, kiekvienam vaikui su negalia ar turinčiam specialiųjų ugdymo poreikių keliamas individualus tikslas.
Terapija su gyvūnais populiarėja
Anot ilgametę patirtį turinčios hipoterapeutės Dalios Žičkienės, terapija su žirgais išties visuomenėje populiarėja, nes ji leidžia žmogui pasijusti geriau. Laikas, praleistas su gyvūnu ar jojimas žirgu, daro poveikį ir fizinei, ir emocinei vaiko savijautai, na, o svarbiausia, kad šiandien gyvūnų pagalba prieinama ir pasiekiama sergantiems sunkiomis ligomis.
Su fondo „Mamų unija“ projekto vaikais dirba tik kvalifikuoti specialistai su tinkamai parengtais žirgais, todėl užtikrinamas didžiausias įmanomas saugumas.
Jojant žirgu, Dalios tikinimu, patiriamas įvairiapusis poveikis: lavėja vaiko pusiausvyra, vizualinė motorinė koordinacija, dirba įvairūs raumenys, o tai labai veikia nuotaiką.
„Skirtingais metų laikais stengiamės joti gamtoje: aplink pievas, miškų takeliais. Siekiame, kad vaikai pabūtų gamtoje, stebėtų metų kaitą. Na, o siekdami lavinti smulkiąją motoriką, pasitelkiame gamtos medžiagas, kankorėžius ir pan.
Esama ir tikrų stebuklų
Jodami vaikai atlieka įvairias užduotis, yra stimuliuojami jų pojūčiai. Žinoma, ir medžių pavadinimus pasikartojame, šalia esančią pelkę ir jos paukščius apžiūrime“ , – tikino ne vieną istoriją, kai vaikas tikrąja to žodžio prasme atsistojo ant kojų, savo praktikoje turinti specialistė.
Jodami vaikai atlieka įvairias užduotis, yra stimuliuojami jų pojūčiai.
Bėda tik, kad įprastai hipoterapijos užsiėmimai prieinami ne kiekvienų tėvų atžaloms dėl savo kainos (specialistų darbas, žirgai, jų mokymas ir pan.), todėl labai smagu, kad „Mamų unija“ sudaro sąlygas ir galimybes pasiekti šią paslaugą vaikams su negalia nemokamai. Ilgalaikėje perspektyvoje matome, kad vaikai, lankę šiuos užsiėmimus kelerius metus, pasiekė gerų rezultatų.
„Berniukas, savarankiškai negalėjęs žengti kelių žingsnių, po hipoterapijos užsiėmimų ciklo ėmė savarankiškai pereiti per kambarį, žirgo balne taip pat tvirčiau sėdi, jo pusiausvyra ir raumenų tonusas sustiprėjo.
Autistiška mergytė jau geba vykdyti komandas ant žirgo, kaip žinia, autistiškiems vaikams tai ypač sudėtinga, įprastai jie negirdi mūsų prašymų ir elgiasi taip, kaip jiems patinka. Tai pačios tikriausios sėkmės istorijos“, – gerąja patirtimi apie netikėtus sveikatos pagerėjimus dalijosi terapeutė Dalia.
Paklausta, kaip žmogaus organizmą veikia žirgų terapija, pašnekovė apibendrina: „Jojant normalizuojasi raumenų tonusas (jei jis per daug didelis, įtampa atpalaiduojama, o jei tonusas per silpnas, tonusas sustiprėja), tai veikia žmogaus organizmo gebėjimą judėti, išlaikyti pusiausvyrą, mums tai gyvybiškai svarbu.“
Kone antrą dešimtį žirgų terapijos užsiėmimus vedanti specialistė sako pastebėjusi, jog turintys intelekto sutrikimą, judėti ant žirgo risčia taip pat geba (saugiai su šalmu ir liemene), jų organizmas prisitaiko prie žirgo judesio. Tokią stimuliaciją specialistai apibūdina kaip labai naudingą, nes ji sukelia daug teigiamų emocijų ir džiaugsmo.
Vaikams sensorinė stimuliacija yra labai svarbi ir veiksminga. Bet poreikiai labai skirtingi: vieniems aktualiau stiprinti savo organizmą (ant žirgo būna prilaikomi specialisto), vestibiuliarinį aparatą, raumenų tonusą, kiti jau gali pasirūpinti ir žirgu (keliamas tikslas ne tik joti, bet ir megzti ryšį su juo).
Individualiai pagal vaiko poreikius toks užsiėmimas įprastai užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos, o „Mamų unijos“ projekte dalyvavę vaikai šiemet jame galėjo prajoti dvylika kartų.
Visuomenės susidomėjimą žirgais ir jų terapija jau ne vienerius metus stebinti Dalia svarsto, kad lietuviams ryšys su šiuo gyvūnu, matyt, įgimtas: „Jau nuo mažens vaikai prie jo šliejasi, nori glostyti, šukuoti, nebijo maitinti. Jau gimdami meilę žirgui atsineša. Aš ir pati tokia.“
Sveikatinančias patirtis pratęstų
Viktorija Tamulionytė – dar viena „Mamų unijos“ projekto globojama mergaitė, įveikusi vėžį, savanoriaujanti ir kitaip prisidedanti prie įvairių fondo veiklų.
Panevėžyje gyvenanti Viktorija valandų valandas galėtų pasakoti apie hipoterapijos užsiėmimuose sutinkamą žirgą Bostoną, jai labai patinka su juo leisti laiką, jį liesti.
Treti metai tapę savotiška merginos rutina jį šukuoti, pabalnoti, pamaitinti ir pajodinėti. Asmeniniu pozityvo šaltiniu šią patirtį ir draugystę vadinanti Viktorija sako esanti labai laiminga, nes gali pažinti juodakartį gražuolį Bostoną.
„Mamų unija“ vykdo veiklas, kuriomis siekiama sudaryti palankias fizines ir psichosocialines sąlygas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms.
Jei tik fondo „Mamų unija“ projektai sulauktų finansavimo, hipoterapijos patirtis būtų galima kartoti ir kitais metais. Žinoma, vyksta atranka, patenka ne visi norintys, nes šia veikla užsiimančių Lietuvoje vis dar nėra daug. Jau treti metai fondas hipoterapijos projektą vykdo keturiuose miestuose: Palangoje, Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje. Jame iš viso gali dalyvauti 70 vaikų.
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ vykdo veiklas, kuriomis siekiama sudaryti palankias fizines ir psichosocialines sąlygas onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis, ypač susijusiomis su judėjimo negalia, sergantiems vaikams ir jų šeimoms.
Per 16 metų darbo patirties, vykdant įvairius specializuotus socialinius projektus, bei 4 metus darbo patirties, teikiant kompleksinę pagalbą visai sergančio vaiko šeimai, fondas išgrynino, kad, be fizinės ir reabilitacinės pagalbos, su liga susidūrusio asmens sveikatos gerovei yra taip pat labai svarbi ir emocinė bei psichosocialinė pagalba.
Todėl jau trečius metus fondas teikia papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas – gyvūnų terapiją bei logoritmikos užsiėmimus.
Logoritmika gali pagerinti ir kalbėjimo įgūdžius
Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad laikysenos sutrikimai lemia prastus kalbėjimo įgūdžius. Norint juos pagerinti, anot kineziterapeutės Irenos Petraitienės, verta pasitelkti logoterapiją, tokią terapijos rūšį, kuri grįsta dviejų specialistų: logopedo ir kineziterapeuto praktika dirbant su įvairaus amžiaus vaikais, jungiant judesio ir žodžio tarimo metodiką.
„Logoritmika siekiame viršutinės ir apatinės kūno dalies susikalbėjimo (per stiprų liemenį ir laikyseną), nes būtent viršutinės kūno dalies raumenynas yra labai svarbus taisyklingo žodžio tarimui“, – sako kineziterapeutė Irena Petraitienė.
Pasitelkę daineles, su vaikais šios srities specialistai imituoja tam tikrais judesiais sunkiau ištariamus, šnypščiamuosius garsus, o kad atliekami judesiai būtų saugūs ir taisyklingi, šalia būna gydytoja kineziterapeutė, kuri ir stebi vaikus.
„Jei norime naudos, taisyklingumas svarbus, jis lemia ir kalbėjimo įgūdžius, o logopedas prižiūri, kaip tas garsas tariamas“, – tikina logoterapeutė Gita Kriščiūnienė.
Ši terapija rekomenduojama dėl socialinio aspekto. Kadangi vaikai su protine ir fizine negalia, ir jiems sudėtinga bendrauti, per garsą, emociją, judesį skatinamas ir socialinis aspektas.
Terapeučių tikinimu, labai nedrąsiai užsiėmimų pradžioje jautęsi vaikai į užsiėmimų pabaigą susidraugavo, nugalėjo baimę prieiti vienas prie kito, užsimezgė draugystė.
Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir kalbos raidą bei motoriką gerinančių logoterapeuto paslaugų metu dalyviai suformuoja judumo bei kalbos įgūdžius ir išmoksta jiems individualiai skirtų logoterapinių pratimų, kuriuos gali atlikinėti ir po projekto pabaigos, taip užtikrindami ilgalaikį įgytų sveikatingumo žinių ir įgūdžių poveikį.
Logoterapijos užsiėmimai gyvai ir nuotoliu vyksta „Mamų unijos“ patalpose, erdvioje salėje, o žirgų terapija – Vilniaus rajone, Molėtuose, ir kitų miestų žirgynuose. Šis projektas yra finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
