Štai Modestas Čyplis stengiasi susidraugauti su šizofrenija – psichikos sveikatos sutrikimu, kuris pakeitė jo gyvenimą. Vyras sako, kad tam tikra prasme, ji tapo geriausia jo drauge.
Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Medicinos Akademijos Medicinos Fakulteto Psichiatrijos klinikos lektorė, gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė teigia, jog nemano, kad trūksta visiems suprantamos informacijos apie šizofreniją su labai aiškiomis žinutėmis apie jos pobūdį ir pagalbos galimybes.
„Problema ta, kad didelę dalį žmonių pasiekia su įvairiais bauginančiais įvykiais, nesuprantamu elgesiu susijusi informacija“, – tikina psichiatrė.
Kaip teigia Modestas, jis turi savo požiūrį į šį psichikos sveikatos sutrikimą ir mano, kad labiausiai gydo meilė. Ne kartą skirtingose šalyse ligoninėse atsidūręs vyras dalinasi, jog net ketverius metus gyveno be vaistų ir labiausiai jam padėjo itin griežtas dienos režimas.
„Viskas prasidėjo tuomet, kai man buvo 22-23 metai. Aš ilgą laiką rūkiau žolę ir tai yra labai stiprus dirgiklis, katalizatorius, padaręs įtaką psichikos sveikatos sutrikimui. Tuo metu aš gal mėnesį gulėjau ligoninėje Lietuvoje ir sutrikimo nepripažinau. Vėliau dar kartą atsidūriau ligoninėje Prancūzijoje, o po to – Italijoje. Mane paprastai suimdavo policija ir pristatydavo į gydymo įstaigą, nes aš lakstydavau po gatves ir darydavau nesąmones. Tąkart Italijoje atsikėlęs tarp baltų sienų aš pagaliau pripažinau, kad turiu sutrikimą ir man reikia išmokti, kaip gyventi toliau. Aš pradėjau labai daug skaityti, domėtis, ieškoti informacijos“, – sako Modestas.
Ketverius metus gyveno be vaistų
Vyras dalinasi, kad priėmęs tai, kad patiria psichikos sveikatos sunkumų, jis net ketverius metus gyveno be medikamentų. „Man padėjo trys M raidės – miegas, maistas, mankšta (protinė ir fizinė). Aš jau du metus gyvenu be žadintuvo – keliuosi 4 ryto, užsiimu meditacija, o miegoti einu apie 7-8 vakare. Ir man toks gyvenimo būdas puikiai veikė. Prieš savaitę aš grįžau iš Nepalo meditacijos stovyklos, kur pasikeitė laiko zonos, numečiau 6 kg, taip pat – nemiegojau net penkias paras. Aš save nualinau taip, kad man pasireiškė šizofrenija ir atsidūriau ligoninėje Nepale“, – sako vyras ir prideda, kad šiuo metu jam tenka vartoti vaistus ir juos planuoja tęsti bent metus laiko.
Jis juokauja, kad jau gali kolekcionuoti, kokiose pasaulio ligoninėse jis yra gulėjęs ir priduria, kad tiek priežiūra, tiek maistas jose labai skiriasi. Štai užsienyje jam labiau patiko ir maistas, ir gydymas, kadangi gavo vienvietę palatą. Sako, kad Lietuvoje jam buvo kur kas sunkiau, kai atsidūrė kartu su keturiais pacientais vienoje patalpoje ir visi buvo su skirtingais psichikos sveikatos sutrikimais.
„Labai svarbu pripažinti sau, kad turi ligą. Kai tai padarai, supranti, kad ji pati geriausia tavo draugė, kokią tu gali turėti. Man atrodo, kad labiausiai sergantiems reikia meilės, apkabinimų, padrąsinimo, palaikymo, o ne vaistų. Būna, kad ir su medikais pasiginčijame. Aš pasakau savo nuomonę ir būna, kad jie man pritaria, nors ir nelabai supranta, kaip su šiuo psichikos sveikatos sutrikimu galėjau funkcionuoti be vaistų, eiti į darbą ir gyventi įprastą gyvenimą“, – sako vyras.
Šiandien jis sako, kad jaučiasi sulėtėjęs – kur kas sunkiau sportuoti, išlikti aktyviam, jaučia didesnį nuovargį. „Man šiuo metu pakilti iš lovos kančia. Jeigu anksčiau pašokdavau iš lovos ir turėjau energijos, tai dabar išmiegu dešimt ir jaučiuosi išsibalansavęs. Suprantu, kas vyksta ir kol kas man yra sunku“, – sako vyras.
Patirtimi dalinasi ir TikTok
Šiandien vyras dalinasi savo istorija ir tai, ką reiškia gyventi su šizofrenija ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose, ir TikTok platformoje. Priduria, kad sulaukia įvairių nuomonių – nuo smerkimo ir patyčių iki visiško palaikymo, padėkos, kad dalinasi.
„Aš šneku drąsiai ir atvirai, ir vieniems esu tas, kuris neišeina iš psichiatrinės ligoninės, pajuokos objektas, o kiti mano, kad mano įžvalgos ir mintys yra labai gilios, kad aš kalbu teisingai“, – sako Modestas.
Jis mano, kad dalinimasis savo patirtimi yra naudingas visiems, o tie, kurie tyčiojasi, greičiausiai patys stokoja meilės ir palaikymo. Vyras teigia, kad visuomenė ne visada yra jautri ir palaikanti žmones, kurie susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.
„Kai gripu susergi, juk niekas tavęs nenuteisia, ar ne? Visi galime susidurti su šizofrenija ir patys, ir šeimoje. Aš pats netyčia savo miestelyje susitikau su kitais dviem vaikinais, kuriems – šizofrenija. Mums visiems ji pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, per epizodus aš tampu kareiviu ir turiu vykdyti misiją. Visada sakiau, kad reikia kalbėti – tik kalbant žmonės gali suprasti, kas tai per psichikos sveikatos sutrikimas. Tik tam reikia laiko – per vieną minutę viskas nepasikeis“, – mano vyras.
Jis dalinasi, kad po epizodo apima depresija, kyla minčių apie savižudybę, kamuoja sunkūs išgyvenimai. „Būdavo, susitinkam su draugais ir jie klausia, kaip aš jaučiuosi. O aš nebenoriu nieko. Tačiau ta draugystė, manęs tempimas susitikti, rūpestis, jų pasidalinimai man buvo pirmas dalykas. Man tai labai padėjo. Kitas dalykas, ką atradau, tai reikia duoti raumenims krūvio, dirbti fizinius darbus. Tuo metu išsiskiria tam tikri hormonai smegenyse ir visai kitaip jautiesi. Daryk tuos pritūpimus, atsispaudimus, kad ir per prievartą. Reik suvokti, kad būtina – iš duobės anksčiau ar vėliau teks išlipti“, – dalinasi vyras ir priduria, kad artimųjų palaikymas tikrai veikia.
Modestas tikina, kad susiduriant su psichikos sveikatos sunkumais gyventi jam pavyksta ir daugelis jį laiko laimės kūdikiu. „Gal man lengva kalbėti, kadangi visų patirtis skirtinga. Aš manau, kad labai svarbu dalintis ir tai yra į naudą. Pirmas laiptelis yra pripažinti sutrikimą ir suprasti, kaip jį galite išnaudoti savo poreikiams. Kiekviena liga yra mokytoja, taip ir ši. Dabar mokausi būti lėtas ir tai irgi duoda savo naudos“, – sako M.Čyplis.
Psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė: šizofrenija turi daug apraiškų, daug skirtingų „veidų“
Gydytoja sako, kad valdant šį psichikos sveikatos sutrikimą galima gyventi visiškai įprastą gyvenimą, tačiau stigmų ir stereotipų vis dar pasitaiko.
– Ar tikrai šizofrenija yra viena labiausiai mitais apipintų diagnozių? Jeigu taip, tai kodėl?
– Na, priežasčių tikriausiai yra daug, visų pirma, mes kalbame apie psichikos sutrikimus, kurių metu ir pats žmogus nelabai gali valdyti dalies savęs – savo psichikos, o iš kitos pusės – aplinkiniams to žmogaus elgesys nesuprantamas, neprognozuojamas, todėl bauginantis. Žmonės vengia situacijų ir būsenų, kurių metu prarandama kontrolė, o šizofrenija daugelio supratimu atstovauja tokias būsenas.
Kitus mitus kuria patys žmonės, išpūsdami istorijas, akcentuodami bauginančius tų istorijų komponentus. Įdomu stebėti, kaip istorija pasakojama, jei nusikaltimą įvykdė „normalus“ žmogus, ir kaip, jei tai padarė psichikos sutrikimų turintis žmogus. Tokie hipertrofuoti „pasidalinimai“ didina nerimą, stigmą, susijusią su šizofrenija. Tenka stebėti, kad ir valstybinės struktūros kartais savo komentarais padidina stigmą ir visuomenės nerimą, susijusį su psichikos sutrikimais bendrai ir su šizofrenija konkrečiai.
– Teigiama, kad visuomenėje yra mažai žinoma, kas tai iš tiesų yra per sutrikimas, kaip jis pasireiškia ir kokios skirtingos gali būti šio sutrikimo išraiškos. Ar pritartumėte?
– Mano manymu visuomenė turi gan fragmentuotą supratimą, kas tai per psichikos sveikatos sutrikimas. Fragmentai susideda ne iš to, ką žmogus išgirdo, bet iš to, ką jis įsiminė. Na, o įsimename mes tai, kas baugu, neįprasta, keista. Nemanau, kad trūksta visiems suprantamos informacijos apie šizofreniją su labai aiškiomis žinutėmis apie jos pobūdį ir pagalbos galimybes. Problema ta, kad didelę dalį žmonių pasiekia su įvairiais bauginančiais įvykiais, nesuprantamu elgesiu susijusi informacija.
Taigi, mano manymu, reikia ne tiek didinti informacijos kiekį, kaip pateikti tą informaciją žmogui priimtinu būdu ir jam prieinamais „kanalais“. Kaip labai gerą iniciatyvą vertinu tai, kaip įvairūs žmonės pasakoja apie savo psichikos sveikatos sutrikimus: visuomenė mėgsta istorijas, ir tinkamas istorijos papasakojimas gali įnešti labai neblogą naują naratyvą į vis dar bauginančią šizofrenijos „istoriją“.
– Kaip galima būtų apibūdinti šizofreniją ir kokių sutrikimo išraiškų būna – nuo katatoninės iki paprastosios?
– Šizofrenija turi daug apraiškų, daug skirtingų „veidų“. Iš dalies tai atsispindi ir dabar galiojančioje klasifikacijoje. Pagal tai, kokie simptomai vyrauja, išskiriame įvairias formas. Pvz., jei dominuoja kliedesiai ar haliucinacijos, kalbame apie paranoidinę šizofreniją. Reta ir sunki forma – katatoninė šizofrenija, kai taip vadinamas katatoninis stuporas (sustingimas, kurio metu nevaikštoma, nevalgoma, nekalbama ir t.t.) keičiamas katatoninio sujaudinimo, kuris kartais labiausiai panašus į siautėjimą.
Vis rečiau stebime hebefreninę šizofreniją, kuri būdinga jauniems žmonėms ir pasireiškia neadekvačiu elgesiu. Vis dar daug klausimų sulaukia paprastoji šizofrenija, kurios metu kliedesiai ir haliucinacijos – dalykai, kuriuos dauguma žmonių vertina kaip liguistus, yra mažai išreikšti, o dominuoja neproduktyvus mąstymas, keistoki įsitikinimai, valios ir emocijų sferos blėsimas.
Na, ir kad būtų dar sudėtingiau, mes turime įvairius šizofrenijos eigos variantus: kartais tai priepuoliai, tarp kurių išlieka dalis simptomų, kartais tai priepuoliai, tarp kurių tie simptomai visai išnyksta. Kartais mes nestebime priepuolių, o matome lėtą ir vangų būsenos blogėjimą.
Šiuolaikinėje klasifikacijoje turime ir sutrikimus, kurie nėra vadinami šizofrenija, tačiau priskiriami šizofreninių sutrikimų grupei. Tai šizoafektinis sutrikimai bei šizotipinis sutrikimas. Pirmajam būdingi šizofrenijos simptomai kartu su nuotaikos sutrikimo simptomais, pvz., manija ar depresija. Antrajam – pastovus ar progresuojantis elgesio keistumas, mąstymo ir emocijų pasikeitimai, kurie, tačiau, nesiekia tokio lygmens, kad galima būtų diagnozuoti šizofreniją.
– Ar skiriasi pagalba priklausomai nuo sutrikimo formos? Kaip teikiama pagalba šizofrenijos atveju?
– Šizofrenija dažnai susideda iš dviejų skirtingų pasireiškimo etapų: ūmių būsenų, kai patiriami kliedesiai ir haliucinacijos stipriai veikia elgesį. Kitas etapas – tai tarp ūmių periodų egzistuojantys ne taip stipriai išreikšti kliedesiai ar haliucinacijos, bet vykstantis laipsniškas valios ir emocijų sferos blėsimas, kuris veda į nykstančius asmeninius ir socialinius santykius, veiklų apleidimą.
Aišku, įmanomi įvairūs variantai, pvz., kai beveik nestebime „ūmių“ būsenų, o pati šizofrenija vystosi pamažu, dominuojant jau minėtam valios ir emocijų sferos deficitui. Kitas įmanomas eigos variantas – tarp ūmių periodų pacientas jaučiasi sveikas, o ryškesnio pasikeitimo valios ar emocijų sferoje nestebime. Po ūmių periodų gali vystytis ir taip vadinama „po-šizofreninė depresija“, kai stebime ir ryškius depresinius simptomus. Beje, ši būsena labai pavojinga savižudybės prasme.
Taigi, gydymas labai priklauso nuo pačios šizofrenijos formos ir periodo, kuriame mes sutikome pacientą. Ūmių būsenų metu malšinamas sujaudinimas ir nerimas, veikiami kliedesiai ir haliucinacijos.
Psichoterapija šiuo metu diskutuotina, nors yra mokyklų, kurios taiko psichoterapines technikas ir ūmios psichozės periodo metu. Tarp paūmėjimo epizodų labai svarbi atkryčio prevencija. Vaistų dozės mažesnės, orientacija į tuos simptomus, kuriuos stebime, pvz., jei dominuoja haliucinacijos – vieni medikamentai, jei dominuoja valios ir emocijų sferos deficitas – kiti vaistai. Jei atsiranda depresija – gydymas atitinkamas.
Jei yra nemiga – orientuojamės į vaistus, kurie kartu veikia ir miegą. Čia jau gerai psichologinė ar psichoterapinė pagalba. Beje, ją taikant verta nepamiršti ir šeimos narių, kurie, šeimos nariui patiriant sunkius psichikos sutrikimus, irgi būna sutrikę. Kalbant apie gydymą, reikėtų paminėti ir gydymui rezistentiškas būsenas, kai įprastinis gydymas neduoda norimų rezultatų. Tokiu atveju taikome medikamentus ar nemedikamentines priemones, kurios efektyvios tokių būsenų gydyme.
– Tenka skaityti žmonių istorijas, kuriose jie dalinasi, kad – gyventi su šia sutrikimu galima kokybišką gyvenimą. Kokios priemonės to padeda pasiekti?
– Šizofrenija yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kaip ir daugelis lėtinių, su kuriais – somatiniais – žmonės tikrai neblogai tvarkosi medikų pagalba. Tam tikrą sudėtingumą įneša sąvoka „psichikos liga“. Čia reikšmės turi stigma, taip pat pačiai šizofrenijai būdingas kritikos nebuvimas, t. y. nepripažįstama, kad sergama, todėl nesiekiama pagalbos. Šizofrenija dažnai susideda iš paūmėjimo laikotarpių, kai žmogus gali patekti į stacionarą, kur jam yra skiriamas gydymas, ir tarp paūmėjimų egzistuojančių periodų, kurių metu liga irgi nestovi vietoje, nors ir nėra tokia akivaizdi.
Šių „ramių“ periodų metu dažnai progresuoja taip vadinami negatyvūs šizofrenijos simptomai, t. y. emocijų ir valios sferos blėsimas. Jei asmuo nepripažįsta, kad serga ir nevartoja gydymo šių „ramių“ periodų metu, sustabdyti ligą nėra lengva.
Atkreiptinas dėmesys, kad medikamentinių priemonių pasirinkimas yra didelis. Galima rinktis tarp tabletinių vaistų formų ir injekcinių, o kai kurios injekcijos atliekamos kas keli mėnesiai. Taigi, gerai atiderinus medikamentinį gydymą, pacientas apie savo ligą gali prisiminti tik kartą per tris mėnesius.
Būtina paminėti ir psichosocialines pagalbos priemones, kurios svarbios kokybiškam funkcionavimui. Tai psichologinė ar psichoterapinė pagalba pačiam pacientui ir jo šeimai, socialinių poreikių užtikrinimas, paciento įtraukimas į jam galimas atlikti ir prasmingas veiklas, socialinio rato buvimas ir t.t.
Viso to derinys gali vesti prie kokybiško gyvenimo: su periodiniais, bet trumpais paūmėjimais ir pakankamai kokybišku periodu tarp jų. Tikrai galima drąsiai teigti, kad šio sutrikimo buvimas leidžia studijuoti, dirbti, būti santykyje su kitu žmogumi ir auginti vaikus, jaustis reikšmingu ir reikalingu, – visa ta, ko reikia kokybiškam gyvenimui.
– Dar įdomu – dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda psichikos sveikatos sutrikimai, kas tai nulemia? Ar įmanoma pačiam pastebėti beprasidedantį sutrikimą ar tik artimieji gali paskatinti kreiptis pagalbos?
– Beveik visos psichikos ligos yra veikiamos kelių faktorių derinio, t. y. biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Kiekvieno sutrikimo atveju šių faktorių dėlionė yra skirtinga, o kalbant apie šizofreniją, gali atrodyti taip: didesnis paveldimumas (biologinis veiksnys), piktnaudžiavimas kanabinoidais paauglystėje (biologinis veiksnys), ankstyvas vaikystės traumas (psichologinis veiksnys), bedarbystė einamuoju momentu (socialinis veiksnys).
Nors biologiniai faktoriai šizofrenijos atveju laikomi bene svarbiausiais, tačiau atsižvelgti reikia ir į kitus. Jau minėta ankstyva vaikystės trauma vis dažniau minima, kai mes kalbame apie šizofreniją, o ir kitas psichozes. Migracija, bedarbystė, socialinė izoliacija – tai irgi veiksniai, kurie stipriai prisideda prie blogesnės psichikos sveikatos.
Ar įmanoma pačiam pastebėti beprasidedantį sutrikimą? Žiūrint, kaip jis prasideda. Šizofrenijai dažnai būdingas taip vadinamas prodromas – periodas, kai egzistuoja įvairūs sutrikusios psichikos sveikatos simptomai, tačiau nėra pačios psichozės požymių. Tokiu atveju, jei toks simptomas yra nerimas, asmuo gan greitai gali kreiptis pagalbos. Nors gali ir nesikreipti, o bandyti malšinti nerimą narkotinių medžiagų pagalba.
Retai kas pats kreipiasi vien dėl atsiradusių kliedesių ar haliucinacijų: dažniausiai šie išgyvenimai turi labai stiprų „tikrumo“ pojūtį, todėl didesnė tikimybė, kad asmuo kreiptis į policiją dėl jaučiamo persekiojimo, nei į gydytoją dėl persekiojimo kliedesių. Tokiu atveju dažniau sureaguoja aplinka. Ir čia kartais susiduriame su problema: jei sutrikimas vystosi staigiai, ypač jei būna sujaudinimo būsenos, kreipiamasi gan greitai, tačiau jei sutrikimas vystosi pamažu, elgesys keičiasi laipsniškai, – dažnai kreipimasis būna pavėluotas.
