Mokslininkė su kolegomis priėjo prie išvados, kad pabuvę karštyje, net ir pakeitę aplinką, žmonės po to dar kurį laiką jaučiasi impulsyvūs, susierzinę ir pikti, rašo news.wsu.edu.
2022 m. vasarą Čikagą buvo apėmęs karštis: karštos, klampios dienos, po kurių sekė tvankios naktys.
400 gyventojų stebėjo ir fiksavo savo nuotaikas vasarą, kai iki birželio vidurio temperatūra pasiekė savo maksimumą. Ar jie jautėsi niūrūs? Elgėsi impulsyviai? Remiantis apklausos rezultatais, taip.
Vašingtono valstijos universiteto Psichologijos katedros docentė Kimberly Meidenbauer su kolegomis iš Čikagos universiteto atliko tyrimą. Jo metu mokslininkė siekė suprasti, kaip karštis veikia žmonių nuotaiką ir psichinę sveikatą realiame gyvenime.
Kai žmonės pajusdavo nepatogų karštį namuose, jie informuodavo tyrėjus apie impulsyvų savo elgesį. Mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių ir mažiau medžių lajų turinčiuose rajonuose gyventojai taip pat pastebėjo, kad greičiau pasiduoda pykčiui, yra verbaliai agresyvesni.
Mokslininkė ir jos komanda tyrimo metu pastebėjo, kad nuo per didelės šilumos namuose kenčiantys yra nerimastingesni, taip pat elgiasi impulsyviau.
„Idėja yra ta, kad, jei esate impulsyvesnis, greičiausiai imsitės rizikingo elgesio, įskaitant piktnaudžiavimą žalingomis medžiagomis ir savęs žalojimą. Net ir išsisklaidžius šilumai atrodo, kad impulsyvumas kurį laiką išlieka, o tai yra beprotiška“, – tikina K.Meidenbauer.
Mokslininkė daro prielaidą, kad šiluma veikia smegenų žievę, kuri yra svarbi planavimui, savikontrolei ir emocinei funkcijai.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad veikiant šilumai, sutrinka prefrontalinės žievės ryšys su kitais svarbiais smegenų centrais“, – sako K.Meidenbauer.
Karštis taip pat paveikia daugelį psichotropinių vaistų, vartojamų psichikos ligoms gydyti, o tai gali tapti savęs žalojimo veiksniu, mano ji.
K.Meidenbauer teigimu, tyrimo rezultatai pabrėžia išteklių poreikį apsaugoti žmonių psichinę sveikatą karščio bangų metu.
„Turėtume toliau sutelkti dėmesį į infrastruktūrą, kuri gali mus atvėsinti, – sako ji. – Tai apima pastatus, suprojektuotus su pasyviomis aušinimo sistemomis ir miesto žaliąsias erdves, kurios sumažina šilumos salos efektą."
K.Meidenbauer manymu, trumpuoju laikotarpiu prieiga prie įperkamų aušinimo sistemų bus labai svarbi mažas pajamas gaunančioms ir rizikos grupėms.
„Didžiausias šilumos daromą efektą švelninantis veiksnys, – sako ji, – buvo tai, ar apklausos respondentai turėjo prieigą prie oro kondicionieriaus savo namuose ir ar jie galėjo sau leisti jį naudoti."