Ne tik paprastas nuovargis
Jausti fizinį ar protinį nuovargį, ypač prasidėjus kalėdinei karštinei ir siekiant atlikti visus svarbiausius darbus iki didžiųjų švenčių, yra normalu. Dažnas žmogus jaučiasi pavargęs ir po įprastos darbo dienos ar intensyvių veiklų, tačiau pailsėjus ir išsimiegojus, šis jausmas dažniausiai praeina. Deja, lėtinio nuovargio sindromo atveju, net ir gilus nakties miegas, savaitgalis ar atostogos jaučiamų simptomų nesumažina.
„Ši liga pasižymi nesibaigiančiu nuovargiu, galvos ar raumenų skausmais, negebėjimu susikaupti, atminties spragomis, apatija, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija – pavargstama net po menkiausių veiklų, tokių kaip valgio ruoša ar trumpas pasivaikščiojimas. Kadangi lėtinio nuovargio sindromas gali trukti ne vieną mėnesį ar metus, o simptomai keičiasi, labai stipriai nukenčia asmens gyvenimo kokybė ir ilgainiui gali išsivystyti nemiga, depresija, žmogus gali tapti mažiau darbingas, atsiriboti nuo artimųjų ir anksčiau mėgtų veiklų“, – įvardija vaistininkė G. Stankevičienė.
Ji sako, kad nuolat jaučiamas nuovargis ir dėl simptomų pasikeitę kasdieniai įpročiai gali lemti ir imuninės sistemos susilpnėjimą, tad dažniau aplanko peršalimas ar kitos infekcijos. Manoma, kad lėtinio nuovargio sindromas gali kankinti net iki 2 proc. pasaulio žmonių, bet dėl skirtingų ištyrimų galimybių, besikeičiančio požiūrio į šią ligą ir nepastovių jos simptomų, nemažai pacientų taip ir lieka neišgirdę tikslios diagnozės.
„Lėtinio nuovargio sindromą diagnozuoti yra gana sudėtinga, kadangi simptomai ne tik yra panašūs į daugelio kitų ligų, bet ir kinta. Pavyzdžiui, keletą savaičių jaučiama apatija ir depresyvi nuotaika gali pamažu išnykti, tačiau pasireiškia galvos, sąnarių ar raumenų skausmai, atsiranda irzlumas, dirglumas, „smegenų rūkas“. Taip pat, nėra jokių specifinių testų, padedančių diagnozuoti šią ligą – ją įtariant dažniausiai visų pirma atmetamos kitos galimos būklės“, – paaiškina vaistininkė.
Kodėl aplanko lėtinis nuovargis?
G. Stankevičienė pasakoja, kad lėtinio nuovargio sindromas gali pasireikšti nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, tačiau pastebima, kad liga dažniau diagnozuojama 30–50 amžiaus moterims. Nors vis dar nėra įvardinta, kas tiksliai jį sukelia, mokslininkai išskiria, jog tam tikrą vaidmenį atlieka genetika, imuninės sistemos ląstelių veikla, hormoniniai sutrikimai, neurologiniai pokyčiai.
„Visuomenė apie šį sindromą daugiau sužinojo, kai jam būdingais simptomais ėmė skųstis ilgai koronaviruso infekcija sirgę žmonės. Ne veltui tyrimai rodo, kad lėtinio nuovargio sindromo išsivystymą gali paskatinti įvairios, ilgai besitęsiančios infekcinės ligos, alergijos, dirgliosios žarnos sindromas, sunkios traumos, kasdienybę keičiančios autoimuninės ligos, psichologiniai faktoriai, tokie kaip ilgai trunkantis stiprus stresas“, – vardija vaistininkė.
Ką galime padaryti?
Pasak vaistininkės G. Stankevičienės, specifinio gydymo šiai ligai nėra, todėl gydytojai skatina keisti kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą. Visų pirma, svarbu rūpintis kitų sveikatos būklių bei lėtinių ligų kontrole ir neignoruoti jaučiamų simptomų. Stengiantis suvaldyti lėtinį nuovargį praverčia ir tinkamas darbo-poilsio režimas, patiriamo streso bei emocinės įtampos valdymas, fizinio aktyvumo puoselėjimas, žalingų įpročių atsisakymas.
„Ne ką mažiau svarbu stiprinti nervų sistemą bei imunitetą – tam tinka B grupės vitaminų, magnio, cinko, vitaminų C ir D, omega-3 riebiųjų rūgščių turintys maisto produktai. Žinoma, gali būti sudėtinga kasdien su maistu gauti reikiamą kiekį mikroelementų, tačiau pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima išsirinkti tinkamus ir gerai pasisavinamus maisto papildus, kurie papildys esamą mitybą. Visgi, kai kuriais atvejais prireikia gydymo simptomus sumažinančiais medikamentais, pavyzdžiui, vaistais nuo skausmo, antidepresantais, žarnyno peristaltiką veikiančiais vaistais ar užmigimo trukmę sutrumpinančiais preparatais“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad įtariant lėtinio nuovargio sindromą, vertėtų vesti simptomų dienoraštį ir stebėti savo savijautą keletą mėnesių. Tai vėliau padės gydytojams atitaikyti veiksmingiausius būdus kontroliuoti patiriamiems simptomams.
