Daugelis žmonių turi bent vieną iš minėtų įpročių, kurio ypatingai nesureikšmina. Tačiau yra nemaža grupė asmenų, kuriems toks elgesys perauga į obsesinį kompulsinį ir gali sukelti matomus odos pažeidimus, tokius kaip įvairūs randai, žaizdos, uždegimas ar plaukų slinkimas, bei paveikti jų psichinę sveikatą, sakė Vokietijos Hamburgo-Eppendorfo universitetinio medicinos centro psichiatrijos ir psichoterapijos skyriaus klinikinės neuropsichologijos vadovas dr. Steffen’as Moritz’as.
„Nagų kramtymas – vienas dažniausiai pasitaikančių įpročių, tačiau jis ima kelti probemų tik tada, kai tampa pernelyg intensyvus“, – teigė dr. S.Moritzas, neslėpdamas, jog anksčiau yra buvęs „užkietėjęs“ nagų kramtytojas.
Nagų kramtymas – vienas dažniausiai pasitaikančių įpročių, tačiau jis ima kelti probemų tik tada, kai tampa pernelyg intensyvus.
Pasak jo, daugelis šių žmonių turi ir gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vengia intymumo, ypač trichotilomanijos atveju (tai nerimo spektro sutrikimas, pasireiškiantis nenumaldomu potraukiu rautis plaukus). Dažnas gėdijasi, vengia nusirengti savo partnerio akivaizdoje.
Toks pasikartojantis kompulsinis elgesys kai kuriais kraštutiniais atvejais gali tapti pavojingas gyvybei. Yra buvę atvejų, kai nuolatinis odos draskymas iššaukė sepsį.
Neuropsichologas dr. S.Moritz’as pažymėjo, kad kognityvinė elgesio terapija visuomet buvo laikoma auksiniu BFRB gydymo standartu. Tačiau jei nėra galimybės pradėti šią terapiją, siūloma išbandyti kitą savipagalbos metodą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti šių metų medicinos žurnale „JAMA Dermatology“.
Švelnus savipagalbos metodas
Dr. S. Moritz’as teigė, kad asmenis, kuriems būdingas į kūną orientuotas pasikartojantis elgeses, dažnai kankina gėda. Taip pat nenutrūkstamas savęs žalojimas bei neapykanta sau. Dažnai šie žmonės tokiu elgesiu bando save nuraminti, patirdami stresą, kankinant nuoboduliui ar užvaldžius pykčiui.
Į kūną orientuotas pasikartojantis elgesys gali būti atliekamas automatiškai, pvz., žiūrint TV, ruošiant namų darbus arba apžiūrinėjant save veidrodyje.
„Pats ilgą laiką kramčiau nagus, todėl laikau save ekspertu ne tik pagal profesiją, bet ir pagal patirtį. Toks įprotis suteikia tam tikrą palengvėjimą, malonumą, todėl jausmai būna nevienareikšmiai“, – teigė neuropsichologas dr. S.Moritz’as.
Su kolegomis jis sukūrė įpročių keitimo metodą, kuriuo remiantis, odą reikia švelniai glostyti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, sukant rodomąjį ir vidurinį pirštus, baksnojant vidurinį ir rodomąjį pirštus į nykštį, sukryžiuojant rankas ir glostant dilbius, sukant pirštų galiukus ant kitos rankos delno ir kt. Jei nerimaujate dėl odos čiupinėjimo, užuot tiesiogiai lietęsi prie kūno, galite liestis per drabužius.
Neuropsichologo teigimu, kitose įpročių keitimo terapijos formose paprastai dėmesys sutelkiamas į tokius judesius kaip kumščio sugniaužimas ar sėdėjimas ant delnų, kai kyla noras pasiekti plaukus ar odą. Tačiau jis norėjo rasti švelnų savęs raminimo metodą.
Jei nerimaujate dėl odos čiupinėjimo, užuot tiesiogiai lietęsi prie kūno, galite liestis per drabužius.
Tyrimo pliusai ir minusai
Į tyrimą dr. S. Moritz’as įtraukė 268 asmenis nuo 18 iki 80 m., sergančius BFRB – tai dalyviai, kuriems būdingi įpročiai kasytis odą, trichotilomanija, nagų, lūpų, vidinių skruostų kramtymas. Pusė dalyvių gavo S. Moritz’o ir jo komandos sukurtos metodikos aprašymą su tiksliai aprašytomis technikomis. Kitiems buvo pasakyta, kad jie įtraukti į laukiančiųjų tos pačios programos sąrašą.
Po šešių savaičių 54 proc. žmonių, kurie naudojo įpročių keitimo metodus, nurodė, kad jų elgesys pagerėjo pagal skalę, sukurtą į kūną orientuoto pasikartojančio elgesio sunkumui įvertinti, palyginti su 20 proc. kontrolinės grupės žmonių. Atrodo, kad nagų kramtytojams ši technika buvo naudingesnė.
Tačiau tyrimas turėjo reikšmingų trūkumų – jis buvo atliktas per trumpą laikotarpį, be tolesnio stebėjimo, didžioji dauguma jame dalyvavusių žmonių buvo baltaodės moterys, o dalyviai buvo verbuojami per socialinę žiniasklaidą. „Nežinome, kiek ilgalaikis yra šis poveikis“, – sakė neuropsichologas.
Psichoterapeutė ir klinikinė socialinė darbuotoja Stacy Nakell, besispecializuojanti BFRB gydyme, sakė, kad vienas iš šio tyrimo privalumų buvo tai, kad tyrėjai pripažino, jog BFRB funkcija yra susijusi su emociniu reguliavimu, jos manymu, šis įpročių keitimo metodas gali būti naudingas.
„Man patinka, kad į jį įtraukta savęs raminimo idėja, nes manau, kad kai kurios kognityvinės elgesio terapijos tiesiog pamiršo įtraukti šį savęs raminimo komponentą“, – sakė S.Nakell, visgi pridurdama, jog įpročių keitimo būdai yra tik didesnės BFRB gydymo dėlionės dalis.
„Turime sustoti, viską apgalvoti ir giliau suvokti, kokios emocijos yra šiame mišinyje. Vis dar svarbu jas spręsti gilesniu lygmeniu, o ne tik rasti raminantį pakaitalą“, – svarstė S.Nakell.
