Socialinių tinklų poveikis savivertei
Jungtinėje Karalystėje veikiančios labdaros organizacijos „Stem4“ 2022 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 50 proc. jaunų žmonių (tyrime dalyvavo 12-21 m.), ypač merginų, jaučia spaudimą dėl savo išvaizdos ir bijo socialinio atstūmimo, jei į ją neinvestuos.
Populiarioji kultūra dažnai remiasi klaidingu universalaus grožio standarto įvaizdžiu, kuris, pasak Lietuvos mokslų universiteto (LSMU) Palangos klinikoje dirbančio gydytojo psichiatro Domanto Aleknos, tapo populiariu įsitikinimu.
„Vieno universalaus grožio standarto nėra – tai labiau klaidingas įsitikinimas, kuris popkultūroje tapo kultu,“ – teigia jis. Ši iliuzija ne tik sukuria spaudimą siekti nepasiekiamo tobulumo, bet ir skatina kenksmingus elgesio modelius, tokius kaip griežtos dietos ar pernelyg intensyvus sportas, kurie gali pakenkti fizinei ir psichikos sveikatai. Socialinių tinklų algoritmai visa tai dar labiau paaštrina.
Savivertė pradeda formuotis nuo vaikystės, todėl aplinka ir ugdymas vaidina itin svarbų vaidmenį. Pasak gydytojo D. Aleknos, jei vaiko pripažinimas priklauso nuo išorinių standartų, padidėja rizika, kad savivertė taps pažeidžiama.
Vieno universalaus grožio standarto nėra – tai labiau klaidingas įsitikinimas, kuris popkultūroje tapo kultu.
„Populiarioji kultūra ir socialiniai tinklai dažnai skatina nerealistiškus grožio standartus, kurie verčia jaunuolius jaustis nepakankamais. Pasaulis socialiniuose tinkluose pateikia siaurą, idealizuotą kūno įvaizdį, o tai gali sukelti nepasitenkinimą savimi, jei asmuo nesugeba pasiekti šių normų,“ – sako jis. Dėl to žmogus gali pradėti vertinti save tik per fizinį kūną ir išvaizdą, o tai neigiamai veikia jo savivertę.
Dr. Julius Burkauskas, klinikinis psichologas ir LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas specializuojasi probleminio interneto naudojimo (PIN) tyrimuose. Jis nagrinėja šio reiškinio poveikį psichikos sveikatai, įskaitant ryšius su depresija, nerimu ir kitomis priklausomybėmis. Psichologas pabrėžia kognityvinės elgesio terapijos intervencijų naudą ir atidos (angl. mindfulness) ugdymo svarbą, kai kalbama apie PIN mažinimą ir švietimą apie tai, kaip formuoti sveikus interneto naudojimo įgūdžius.
Kaip sako dr. J. Burkauskas, socialinių tinklų poveikis paaugliams gali būti itin pavojingas, nes jauni žmonės jaučia didelį spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomus idealus, o tai gali būti susiję tiek su polinkiu daugiau nerimauti, tiek su intensyvesniais depresijos ar net valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija, simptomais.
„Siekiant apsaugoti jaunimą nuo neigiamo socialinių tinklų poveikio, svarbu ne tik kalbėti apie tam tikrus apribojimus, bet ir šviesti – ugdyti atsparumą bei siūlyti įveikos strategijas,“ – teigia dr. J. Burkauskas. Pavyzdžiui, tokios organizacijos kaip „Skaitmeninės etikos centras“ aktyviai vykdo švietimo iniciatyvas mokyklose probleminio interneto naudojimo tematika. Po paskaitų jaunuoliai neretai išreiškia apgailestavimą, kad apie tai nesužinojo anksčiau, bei beveik kas antras išreiškia norą sumažinti laiką skiriamą technologijoms.
Socialinių tinklų algoritmai nuolat renka informaciją pagal mūsų veiklą internete ir vėliau siūlo tai, kas gali mus dominti. Kaip pastebi dr. J. Burkauskas, net jei pradedame ieškoti sveikų receptų, algoritmai gali nukreipti į kraštutinį turinį, skatinantį nesveikus kūno idealus.
Norint formuoti sveikesnį požiūrį į kūno įvaizdį, būtina ugdyti kritinį mąstymą.
„Algoritmai siekia didinti vartotojų emocinį įsitraukimą, o kraštutinės temos dažnai sukelia stipresnes emocijas, prailgina naudojimo laiką ir taip padidina reklamos peržiūrų skaičių, o tai platformoms generuoja didesnes pajamas,“ – pabrėžia psichologas.
Kritiškas mąstymas – raktas į sveikesnį požiūrį
Norint formuoti sveikesnį požiūrį į kūno įvaizdį, būtina ugdyti kritinį mąstymą, kuris padeda atpažinti socialinių tinklų algoritmų propaguojamus stereotipus ir nerealistinius grožio standartus, akcentuoja pašnekovai.
Pasak klinikinio psichologo dr. J. Burkausko, per didelis rūpestis išvaizda skatina žmones sekti nuomonės formuotojus, vartoti maisto papildus ir jausti spaudimą užsiimti veiklomis, kurios ne visuomet dera su sveika gyvensena. Kritinis požiūris leidžia atsispirti šiam spaudimui ir priimti kūno įvairovę.
Sveikatos specialistai, ekspertų nuomone, turi aktyviai skatinti žmones ne tik informuotai vertinti populiariąją kultūrą, bet ir siekti gerovės orientuojantis į individualius poreikius.
Gydytojas psichiatras D. Alekna pabrėžia, kad svarbu mokyti atpažinti išorinį spaudimą ir išsiugdyti gebėjimą sąmoningai priimti sprendimus, kurie būtų naudingi tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Ankstyvasis įsikišimas būtinas, kai pastebimi žalingi elgesio modeliai, tokie kaip per didelis fizinis krūvis ar griežtos dietos.
„Nuolatinis spaudimas atitikti neprieinamus grožio standartus gali turėti rimtų pasekmių. Tai veikia ne tik psichiką, sukelia nerimą, depresiją ar socialinę izoliaciją, bet ir gali turėti žalingą poveikį fizinei sveikatai – nuo nervų sistemos iki širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos sutrikimų“, – teigia gydytojas D. Alekna.
Nuolatinis spaudimas atitikti neprieinamus grožio standartus gali turėti rimtų pasekmių.
Jo nuomone, norint užtikrinti jaunų žmonių psichologinę ir fizinę gerovę, būtina ne tik šviesti visuomenę apie šių standartų pavojus, bet ir ugdyti sveiką, harmoningą požiūrį į kūno įvairovę, padedant atsispirti destruktyviam išoriniam spaudimui.
Atsakingas technologijų naudojimas
VšĮ „Skaitmeninės etikos centro” (e-etika.lt) tikslas yra padėti „iš-gyventi tarp ekranų“ – spręsti su technologijų naudojimu ir etika susijusias problemas bei skatinti atsakingą ir sąmoningą skaitmeninės erdvės naudojimą. Šis centras vykdo švietimo ir tyrimų veiklą, padedančią žmonėms geriau suprasti skaitmeninių technologijų poveikį jų kasdieniam gyvenimui, bei teikia rekomendacijas, kaip spręsti kylančius iššūkius.
Svetainėje e-etika.lt pateikiama daug naudingos informacijos, kaip atsakingai naudotis technologijomis.
Pateikiame ekspertų parengtus patarimus tėvams ir globėjams, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą ir apsaugoti juos nuo neigiamo socialinių tinklų poveikio:
- Ugdyti sąmoningumą. Aptarkite su vaikais, kaip veikia algoritmai, paaiškinkite, kodėl jie siūlo tam tikrą turinį.
- Riboti ekranų laiką. Kartu planuokite laiką, skirtą veikloms be technologijų.
- Būti pavyzdžiu. Patys rodykite atsakingą elgesį internete.
- Palaikyti atvirą dialogą. Skatinkite vaikus dalintis mintimis apie socialinius tinklus ir jų poveikį.
Sveiko požiūrio į kūną ugdymas
Populiarioji kultūra neabejotinai daro įtaką mūsų kūnams ir savęs suvokimui, tačiau atsparumo šiai įtakai ugdymas yra reali išeitis. Ekspertai siūlo:
1. Priimti kūno įvairovę. Kiekvienas kūnas yra unikalus, o grožis nėra vienas standartas.
2. Skatinti fizinį aktyvumą be spaudimo. Sportas ir judėjimas pirmiausia turėtų būti susiję su gera savijauta, o ne estetika.
3. Mokyti kritinio mąstymo. Svarbu išmokti atpažinti, kokiais atvejais turinys yra manipuliacinis (orientuotas į tam tikrų neigiamų jausmų sukėlimą ir atitinkamas provokuojančias reakcijas) ar kenksmingas.
Siekiant skatinti sveikesnį požiūrį į kūno įvaizdį, būtini sąmoningi veiksmai: įvairiapusio turinio sekimas, ekstremalių idealų ribojimas ir švietimas. Tik per kritinį mąstymą, atsakomybę ir švietimą galima keisti populiariosios kultūros poveikį, orientuojantis į sveiką kūną ir protą. Nors pokyčiai algoritmuose ir kultūroje užtruks, kiekvienas jau dabar gali prisidėti prie šio proceso ugdydamas sąmoningumą ir atsakingą elgesį internete.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
