Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Ieva Raibužytė sako, kad šių situacijų įmanoma išvengti arba bent jau jas sušvelninti bei dalinasi keturiomis didžiausiomis daromomis klaidomis, rašoma „Audiomedika“ pranešime žiniasklaidai.
I klaida: per daug triukšmo
Klausos protezavimo specialistės I.Raibužytės teigimu, nepatogios situacijos dažniausiai kyla dėl nežinojimo, kad klausos sutrikimą turintis žmogus garsinę aplinką suvokia kitaip nei gerai girdintys.
„Žiemos šventės yra ypač gausios garsų: krykštauja vaikai, pypsi jų žaisliukai, skamba muzika, tarška indai, kalba televizorius, vibruoja telefonai, burzgia kavos aparatas ir taip toliau. Gerai girdintiems tai – švenčių šurmulys, o turintiems klausos sutrikimų – foninis triukšmas, trukdantis girdėti pašnekovą ir dalyvauti pokalbyje“, – paaiškino specialistė.
Bandydamas girdėti pokalbį klausos sutrikimą turintis žmogus sutelkia dėmesį, įsitempia. Intensyvus bandymas išgirsti kelia didžiulę įtampą į nuovargį.
Kad bendrauti būtų kuo paprasčiau, I. Raibužytė pataria pašalinti visus įmanomus foninius garsus: išjungti televizorių, radiją, elektroninius prietaisus. Taip pat patariama užverti langą kambaryje, kuriame bendraujama – iš kiemo sklindantis triukšmas ir vėjo švilpimas taip pat trukdo susikaupti ir aiškiai girdėti žmogaus kalbą.
II klaida: prastas apšvietimas
Klausa silpsta, tačiau noras bendrauti, išklausyti ir papasakoti niekur nedingsta. Todėl klausos sutrikimų turintys žmonės bandydami suprasti pašnekovą pasitelkia kitą įgūdį – skaitymą iš lūpų ir veido išraiškų stebėjimą.
„Labai svarbu, kad prasčiau girdintis žmogus turėtų galimybę aiškiai matyti pašnekovo veidą, gestus, kurie papildo kalbą. Bendraudami su klausos sutrikimą turinčiu žmogumi palaikykite akių kontaktą, nekalbėkite nusisukę ar delnu užsidengę burną, sakinius tarkite lėtai, aiškiai, ramiu tonu“, – dalinosi klausos protezavimo specialistė.
Specialistės teigimu, bandymas kalbėti itin garsiai situacijos neišgelbės. Dažniausiai klausos sutrikimą turintis žmogus sako, kad girdi, tačiau „nesupranta“, ką sako pašnekovai. Taip atsitinka todėl, kad nesprendžiant klausos sutrikimo smegenys ima pamiršti tam tikrus garsus ir jų nebeidentifikuoti.
Ji taip pat pat atkreipė dėmesį, kad žvakių šviesa tikrai sukuria ypatingą šventinę atmosferą, tačiau sumažina galimybes aiškiai matyti pašnekovų veidus, todėl patarė rinktis ryškesnį kambario apšvietimą.
III klaida: netinkama vieta prie stalo
Ne veltui interjero specialistai sako, kad apskritas stalas yra geriausias pasirinkimas, norint sukurti jaukią, bendrauti skatinančią atmosferą. Prasčiau girdinčiam žmogui apskritas stalas taip pat palankesnis, nes yra patogiau stebėti visus prie jo sėdinčius artimuosius.
O ką daryti, jeigu stalas yra stačiakampio formos? I.Raibužytė tokiu atveju patarė klausos sutrikimą turinčiam artimajam skirti vietą stalo gale, atokiau nuo foninių garsų ir atviro lango.
„Taip artimasis galės aiškiau matyti visus susirinkusius ir stebėti kalbančių emocijas bei lūpomis tariamus žodžius“, – sakė klausos centro „Audiomedika“ specialistė.
IV klaida: neignoruokite „dramblio“ kambaryje
Klausos sutrikimas nėra retas reiškinys. Jį turi 1 iš 6 suaugusių žmonių. Vis dėlto statistiniai duomenys rodo, kad kreiptis pagalbos į specialistus išdrįstama tik praėjus vidutiniškai 7-10 metų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Klausos protezavimo specialistės nuomone, delsimą neretai skatina ir visiškas artimųjų prisitaikymas ar problemos ignoravimas.
„Šventinis šeimos susibūrimas – puiki proga pasakyti klausos sutrikimą turinčiam artimajam, kad jis yra mylimas, brangus ir labai laukiamas pokalbių dalyvis, o bendrauti trukdantis klausos sutrikimas yra išsprendžiama problema“, – sakė I.Raibužytė.
Pasak specialistės, modernūs klausos aparatai geba slopinti pašalinius triukšmus, išryškinti žmogaus kalbą ir natūraliai atkurti aplinkos garsus bei sumažinti klausymosi pastangas, kurios kelia didžiulį nuovargį ir stresą. Taigi, ieškant klausos gerinimo sprendimų bendravimas tampa paprastesnis ir sklandesnis.
Specialistė patarė nepabijoti kreiptis į klausos centrą ir pasiimti bandyti klausos aparatus bei pajausti komunikacijos su aparatais ir be jų skirtumą.
„Gyvenant skubančiame pasaulyje, bendravimas yra brangiausia dovana, kurią galime gauti retomis progomis. Būtų labai liūdna prarasti šią dovaną“, – tvirtino ji.
