Šia proga su Kauno klinikų Urologijos klinikos vedėju prof. Mindaugu Jievaltu kalbamės apie vyrų požiūrį į savo sveikatą, prostatos vėžio situaciją Lietuvoje ir pastarųjų dešimtmečių šios ligos gydymo pokyčius, rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime žiniasklaidai.
Kasmet – 3000 naujų ligos atvejų
„Tarp onkologinių vyrų ligų prostatos vėžys užima reikšmingą vietą – ji mūsų šalyje diagnozuojama dažniausiai, – pokalbį pradeda urologas prof. M. Jievaltas. – Išgyvenamumas, kaip paprastai būna sergant onkologine liga, priklauso nuo stadijos: kuo ji ankstesnė, tuo geresnių gydymo rezultatų galima pasiekti. Tam įtakos, pasak gydytojo, turi specifinis gydymas, užtikrinantis ilgesnį gyvenimą be ligos progresavimo, su mažesniais, geriau kontroliuojamais skausmais arba visai be jų. Pagrindinė geroji žinia yra ta, kad įvyko didelis užleistų ligos formų gydymo progresas.
Kaip rodo statistiniai duomenys, sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Pasak pašnekovo, tai yra ankstyvosios diagnostikos programos rezultatas. Kasmet, vykdant prevencinę prostatos vėžio programą, nustatoma per 3 000 naujų susirgimų ir tai sudaro net 30 proc. visų naujų vėžio atvejų vyrams. Tačiau pagal mirštamumo rodiklius Europoje esame vidutiniokai.
Nauja pacientų karta, bet mitų atsikrato sunkiai
Daugiau nei 26 metus urologijos srityje dirbantis gydytojas pasakoja, kad pacientai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. „Juk užaugo nauja karta: labiau išsilavinusi, imlesnė ir smalsesnė, – sako urologas. – Skaitmeninis amžius padarė savo. Neretas pas gydytoją atėjęs pacientas jau būna pasiskaitęs apie ligą, dirbtinio intelekto paklausęs kryptingų klausimų ir gavęs visai tikslių atsakymų.“
Nors naujoji pacientų karta labiau apsiskaičiusi ir drąsesnė, o gydymo būdai modernesni, vis dar sunku atsikratyti klaidingų įsitikinimų. Pasak urologo, dažnas vyras, kuris jaučiasi neblogai, neina pas gydytoją ir „neieško ligų“. Tačiau šią problemą palengva sprendžia visuomenės informavimas apie prostatos vėžio prevencinę programą ir skatinimas laiku pasitikrinti sveikatą.
Kita problema, kurią žino ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos urologai, yra pacientų baimė dėl digitalinio rektalinio tyrimo. „Palengva judama link to, kad diagnostikai būtų naudojamos elektroninės, radiologinės priemonės, genetiniai testai ir pan. Tikėtina, kad ateityje galėsime išvengti tokio tyrimo, bet tikrai ne dabar, nes net kas penktas prostatos vėžys nustatomas apčiuopos būdu. O tai yra gana svarus skaičius.“
Pasak urologo, vis dar nemažai vyrų įsitikinę, kad prostatos vėžio gydymas visada baigiasi erekcijos sutrikimais. „Tiesa ta, kad šį šalutinį reiškinį gali sukelti tik chirurginis gydymas, – pasakoja prof. M. Jievaltas. – Dviem trečdaliams pacientų po operacijos erekcija suprastėja, tačiau šią problemą galima spręsti medikamentais. Jei reikia, atliekamos protezavimo operacijos, padedančios išsaugoti lytinį gyvenimą.“
Tą patį galima pasakyti ir apie šlapimo nelaikymą. „Ši problema pasitaiko maždaug 15 proc. operuotų vyrų. Jei reikia, taikomos papildomos intervencijos, po kurių savijauta labai pagerėja“, – aiškina gydytojas ir priduria, kad pirmiausia kiekvienas specialistas kelia tikslą išgydyti ligą ir tik tada – koreguoti atsiradusius liekamuosius reiškinius.
Liga neskausminga, simptomų nėra
Daugelis žino, kad prostatos vėžys neturi specifinių simptomų, o šlapinimosi problemos paprastai kyla dėl prostatos dydžio, nepraeinamumo, bet ne dėl šios onkologinės ligos.
Dažniausiai vyrams diagnozuojamas lokalizuotas prostatos vėžys. Net 40–50 proc. pacientų vėžys būna menkai pažengęs, tokiais atvejais tereikia pacientą aktyviai stebėti.
„Užleisto prostatos vėžio simptomas – kaulų skausmai. Pažengusi stadija nustatoma 7–8 proc. visų šios onkologinės ligos atvejų. Norėtume, kad jų būtų mažiau“, – sako gydytojas.
Paklaustas apie rizikos veiksnius, lemiančius prostatos vėžį, urologas pabrėžia, kad visų pirma tai susiję su vyresniu amžiumi. Ne mažiau reikšmingi ir genetiniai veiksniai.
„Įtakos kaip ir bet kuriai kitai onkologinei ligai turi aplinka, kurioje gyvename, maistas, kurį kasdien vartojame, – sako gydytojas. – Vis dėlto nėra patikimų tyrimų, kokia dieta padėtų sumažinti tikimybę susirgti prostatos vėžiu. Taip pat nėra mokslinių įrodymų, kad vieni ar kiti maisto papildai gali efektyviai mažinti sergamumą šia onkologine liga.“
Pasak prof. M. Jievalto, nereikėtų ieškoti stebuklingų vitaminų ar tikėti mitais, kad prostatos vėžio išvengti padės kas vakarą išgerta taurė raudonojo vyno ar kuo didesnis ejakuliacijų skaičius per gyvenimą.
„Kalbant apie visas onkologines ligas, reikėtų pasakyti, kad joms atsirasti įtakos turi rūkymas, skaidulinių medžiagų trūkumas maiste ir sėslus gyvenimo būdas“, – tris didžiausius rizikos veiksnius išvardija gydytojas.
Pasitarnavo prevencinė programa
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2006 metais. „Kai ji buvo kuriama, buvau vienas iš šalininkų tuo metu nieko panašaus Europoje nebuvo, – pasakoja prof. M. Jievaltas. – Tokių prevencinių programų tikslas yra sumažinti pacientų mirštamumą. Tokį kėlėme ir mes. Ir kaip rodo moksliniai tyrimai, po 15 prostatos vėžio prevencinės programos vykdymo metų mirštamumo nuo šios ligos rodikliai pradėjo mažėti.“
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pakartotinio patikrinimo datą numato šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skirs nemokamus tyrimus ir prireikus išrašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti.
Kauno teritorinės ligoninių kasos informacija
