Nejautros metu paciento sveikatos būklė yra stebima, užtikrinama kvėpavimo funkcija, palaikoma kraujotaka, gali būti taikomi įvairūs pagalbinės kraujotakos palaikymo metodai. Anestezijos rūšis pasirenkama pagal operacijos mastą ir sudėtingumą.
Kaip nejautra, dažniau visuomenėje vadinama narkoze, veikia žmogaus jutimus, kas sukelia tokią būseną, kai žmogus nejaučia skausmo, kada ji taikoma ir kaip parenkama – apie tai interviu su Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Anesteziologijos tarnybos vadove dr. Diana Gasiūnaite ir Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų anesteziologijos skyriaus gydytoja anesteziologe reanimatologe dr. Ilona Dockiene.
– Prieš medicininę procedūrą, kuriai atlikti reikalinga narkozė, pacientą konsultuoja gydytojas anesteziologas reanimatologas – kodėl reikalinga ši konsultacija?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Prieš paskirdami anesteziją apie pacientą turime išsiaiškinti daugybę dalykų – apie jo gretutines ligas, vartojamus vaistus, jo gyvenamą ir dirbamą aplinką, jo funkcijas, t. y. turime išsamiai sužinoti apie dalykus, kurie gali turėti įtakos tiek anestezijos skyrimui, tiek ir pačiai operacijai.
Anestezija yra suplanuojama atsižvelgiant į paciento ligas ir jo lūkesčius. Pacientui yra paaiškinama, kokia bus anestezija, kaip ji bus suteikiama. Pacientas, gavęs visą informaciją, pasirašo sutikimą anestezijai. Šios konsultacijos metu išaiškinama, kaip anestezijai ir operacijai pasirengti: bendros rekomendacijos – 6 valandas iki operacijos pradžios nevalgyti kieto maisto, 2 valandas iki operacijos negerti, kokius nuolat vartojamus vaistus prieš operaciją vartoti, o kokių ne. Taip pat paaiškinama, kaip elgtis po operacijos.
Dr. Ilona Dockienė: Prieš operaciją gydytojas anesteziologas apsilanko ir vaikų palatoje. Kalbamės ir su pačiu vaiku, ir su jo tėveliais. Mūsų vizitas užtrunka kiek ilgiau nei pas suaugusiuosius, nes turime užmegzti artimą šiltą kontaktą su mažuoju pacientu ir viską išaiškinti tėveliams. Su vaiku kalbame atsižvelgdami į jo amžių – jam suprantama kalba yra paaiškinama, kas bus daroma ir ko jam tikėtis.
Su tėveliais aptariamas nuskausminimo būdas, atsižvelgiama į pageidavimus dėl anestezijos, išaiškinama dėl nuogąstavimų, aptariama operacijos apimtis ir pooperacinis laikotarpis – kada ir ką galima valgyti ir gerti, kokia numatoma gydymo ligoninėje trukmė, atsakoma į daugybę tėvams kylančių klausimų.
– Paminėjote paciento norus – ko galėtų norėti pacientas kalbant apie anesteziją?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Kai kurių operacijų metu galima taikyti skirtingas nejautros rūšis – sritinę arba vietinę nejautrą ar bendrąją. Pacientui išaiškiname galimybes operaciją atlikti jas taikant, pacientas gali pasirinkti tokią, kokia jam priimtinesnė. Paminėtos sritinės arba vietinės nejautros metu pacientas bus aktyvus, galės bendrauti su medikais, žinoti, kas jam yra daroma.
Kai kurių operacijų metu tai yra įmanoma. Tarkime, epidurinis gimdymo nuskausminimas: gimdyvė yra aktyvi gimdymo proceso dalyvė. Jei pacientas nesutinka, kad jam būtų taikoma vietinė nejautra ir jis nenori girdėti, kas vyksta operacijos metu, bijo arba turi neigiamos anksčiau buvusių operacijų patirties, mes galime nejautros metodus kombinuoti: vietine nejautra nuskausminame ir užtikriname, kad skausmo pacientas nejaus, o intraveninės sedacijos ar anestezijos per kaukę metodu pacientą pamigdome arba skiriame gilią anesteziją. Skirdami anesteziją pirmiausia atsižvelgiame į operacijos pobūdį.
Dr. Ilona Dockienė: Vaikams gali būti taikomos tokios pat anestezijos rūšys. Turėčiau paminėti, kad parinkdami anestezijos rūšį turime atsižvelgti į tėvelių nuomonę – su jais aptariama tinkamiausia, optimaliausia anestezijos rūšis konkrečiai operacijai atlikti.
Tarkime, spinalinė nejautra vaikams nėra populiari dėl visuomenėje paplitusios nuomonės apie nugaros ir galvos skausmus po jos. Jeigu yra alternatyva šiai nejautrai, tai tėveliai dažniau renkasi kitą nejautros metodą. Paaugliams yra tekę taikyti spinalinę nejautrą, tačiau tai būna atvejai, kai šie pacientai yra sportininkai ir jau turėję kokių nors chirurginių procedūrų su tokia nejautra.
Suaugusieji kartais nenori bendros nejautros, operacijų metu būna sąmoningi ir gali bendrauti su medikais. Su vaikais tokia situacija itin reta: per mano darbo praktiką buvo vos keli drąsuoliai, kurie nenorėjo miegoti operacijos metu, norėjo girdėti operacinėje vykstančio darbo garsus. Tai nėra įprasta praktika operuojant vaikus, dauguma šių potyrių nenori ir mes šį pasirinkimą gerbiame.
– Nejautros rūšys – kuo jos skiriasi?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Epidūrinis nuskausminimas taikomas ne tik gimdymo metu, tokia nejautra gali būti taikoma ir sudėtingų kompleksinių operacijų metu kartu su bendrąja nejautra. Tai yra centrinė regioninė anestezija. Kita centrinės regioninės anestezijos rūšis – spinalinė nejautra, kurios metu apatinė kūno dalis tampa nejautri, dažnai šios anestezijos metu žmogus negali pajudinti kojų, vienos ar abiejų.
Šis metodas taikomas operuojant kojų kraujagysles, išangę, hemorojų, protezuojant sąnarius, traumatologijoje – operuojant dėl kaulų lūžių. Jei šios operacijos atliekamos dienos chirurgijos skyriuje (taip siekiant pacientą kuo greičiau sugrąžinti į aktyvų gyvenimą), anestezijos tipą parenkame į tai atsižvelgdami ir dažnai taikome bendrąją nejautrą.
Regioninės nejautros metodai yra taikomi kombinuojant su bendrąja nejautra. Sąnarių artroskopinių operacijų metu, tarkime, peties sąnario operacijos metu, atliekama periferinių nervų arba rezginių blokada ir kartu skiriama bendroji anestezija – pacientas užmigdomas leidžiant vaistus į veną arba per kaukę. Kai kurių operacijų metu reikalinga raumenų relaksacija. Tokiais atvejais pacientą reikia intubuoti – įkišti vamzdelį į kvėpavimo takus, kad būtų užtikrintas paciento kvėpavimas ir už pacientą „kvėpuos“ aparatūra.
Dr. Ilona Dockienė: Kalbėdami apie vaikus turėtume paminėti, kad nors vaikams taikomos visos anestezijos rūšys, tačiau anestezijos taikymo pradžia yra kitokia nei suaugusiųjų. Mes jų klausiame, ar jie norėtų užmigti vaistus kvėpuodami ar leis įdurti ir užmigs nuo suleistų vaistų. Šis klausimas labai svarbus įgyjant paciento pasitikėjimą ir užmezgant kontaktą. Daugeliui labai priimtina užmigti kvėpuojant per kaukę ir tas patikinimas, kad nedursime, kol tu neužmigsi, atveria gražios paciento ir gydytojo draugystės pradžią – nelieka vietos baimei ir nerimui.
Pacientą užmigdžius pagal operacijos pobūdį parenkama regioninė nejautra, siekiant sumažinti intraveniniu būdu skiriamų vaistų kiekį, kad greičiau nubustų po operacijos, būtų mažesni šalutiniai poveikiai.
– Koks yra narkozę sukeliančių vaistų veikimo principas?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Anestezija yra kompleksinis, sudėtingas dalykas: anestezijai naudojamų vaistų yra labai daug, jie veikia per specifinius receptorius taip, kokio rezultato ir tikslo siekiame: jei mūsų tikslas užmigdyti pacientą, tai parinkti medikamentai per tam tikrus receptorius taip ir veikia – kad pacientas užmigtų. Jeigu mūsų tikslas nuskausminti, parenkamas taip veikiantis vaistas ar jų deriniai, kurie veikia skausmo receptorius ir pacientas skausmo nejaučia.
Anestezijos metu leidžiami raumenis atpalaiduojantys medikamentai, vaistai kraujotakai ir širdies veiklai palaikyti ir kitų rūšių medikamentai, kurie parenkami pagal operacijos pobūdį, paciento sveikatos rodiklius. Anesteziologo tikslas, darbas ir menas yra parinkti tinkamus vaistus, jų dozes ir tinkamu laiku juos panaudoti. Tinkamą narkozę galima palyginti su giliu miegu.
– Ar pacientas gali nubusti operacijos metu?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Gali. Kartais pacientas yra pažadinamas sąmoningai. Taip atliekamos tam tikros neurochirurginės operacijos. Tam reikalinga prieš operaciją pacientą apmokyti. Pacientas pažadinamas tam tikrų operacijų metu siekiant išsiaiškinti specifinius dalykus: pacientas operacijos metu su atvira kaukole atlieka psichologinius testus. Svarbu, kad pacientas nejaustų skausmo, kurį malšiname kitomis priemonėmis.
Kitais atvejais, daug dažnesniais, pacientas gali girdėti, tačiau mūsų tikslas, kad jis komfortiškai jaustųsi – miegotų ir nesuvoktų, kas su juo vyksta. Tam, kad nepabustų tada, kada nereikia, anesteziologai naudoja monitoravimo metodus ir į juos atsižvelgiant palaikomas narkozės gylis. Kartais pažadiname operacijos pabaigoje, siekdami įvertinti operuojamo paciento organo, galūnės funkciją – kad galėtume įsitikinti, kaip pavyko operacijos metu ją atkurti.
– Kokias baimes prieš narkozę įvardija vaikai?
Dr. Ilona Dockienė: Vyresnių pradinių klasių vaikai atvyksta turėdami tam tikrų žinių – iš draugų girdėję ar paskaitę internete. Dažniausi jų nuogąstavimai, ar nubus po operacijos, ar neatsibus viduryje operacijos, ar tikrai užmigs, kartais netgi ginčijasi, kad nenori jis miegoti, tačiau ir „dalyvauti“ operacijoje nenori. Tada sutariame taip, kad mes darysime taip, kaip reikia, o tu bandyk nemiegoti.
Šis mūsų susitarimas priimamas ir, žinoma, jis pasibaigia anesteziologų pergale. Po operacijos drauge iš to gardžiai pasijuokiame. Kartais tenka vaiką nuraminti pasitelkiant tuo metu madingų filmukų istorijas – nukreipiame dėmesį į tai, kas jiems įdomu ir malonu. Dažnai susitariame, kad prieš užmigdami sugalvos, ką norėtų susapnuoti – kažką labai malonaus ir gražaus. Tačiau nubudę dažniausiai jie neturi ką papasakoti, nes operacijos metu visą laiką giliai miega.
– Kokios trukmės anestezija yra trukusi ilgiausiai?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Man yra tekę dalyvauti neurochirurginėje operacijoje, kuri truko ilgiau nei 24 valandas. Pasitelkę pagalbines technologijas, priemones ir medžiagas anesteziją galime tęsti tiek, kiek reikia operuojantiems chirurgams. Tačiau kuo ilgesnė narkozė, tuo labiau išsibalansuoja organizmo gyvybinės sistemos, todėl trumpesnė anestezija visada yra geriau ir vadovaujamės būtinumo principu.
Dr. Ilona Dockienė: Ir vaikams ilgiausiai trunka neurochirurginės, stuburo korekcijos ir kaukolės deformacijos operacijos – 14–15 valandų. Vadovaujamasi nuostata – kuo trumpiau tuo geriau. Jei siekiant sutrumpinti anestezijos trukmę operacijas galima atlikti etapais, taip stengiamasi ir daryti, tarp operacijų leidžiant vaikui atsigauti, sustiprėti.
– Prašytume pakomentuoti visuomenėje sklandančius teiginius: tiesa tai ar pramanas, kad narkozė trumpina gyvenimą ir pablogina atmintį?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Nėra daug ir patikimų mokslinių darbų šia tema. Tam tikri medikamentai gali turėti įtakos trumpalaikei atminčiai ir toks poveikis išnyksta pasibaigus vaistų poveikiui. O dėl gyvenimo trumpinimo atsakyčiau taip: skausmas ir chirurginės operacijos priežastis gerokai labiau trumpina gyvenimą.
Dr. Ilona Dockienė: Tėvai taip pat baiminasi atminties pablogėjimo, suprastėjančių gebėjimų mokytis. Mokslinių studijų duomenimis yra įrodytas anestezijos neigiamas poveikis tik vaikams iki vienerių metų – kol dar nebrandžios vaiko organų sistemos. Dėl to tėvams yra paaiškinama, kodėl rekomenduojama nebūtinas, tarkime, estetines operacijas atlikti vyresnio amžiaus vaikams.
– Kaip paaiškintumėte posakį, kad „išvalyta“ narkozė sukelia mažiau šalutinių poveikių?
Dr. Diana Gasiūnaitė: Tokį terminą visuomenė kartais naudoja. Galiu pasakyti, kad šiuolaikinė farmacijos pramonė mums siūlo naujoviškesnius vaistus, kurie sukelia mažiau pašalinių poveikių, trumpiau veikia. Mūsų organizmas juos suskaido arba pašalina nesuskaidytus – su šlapimu, kvėpuojant.
