Tiesioginėje transliacijoje ligoninės „Facebook“ paskyroje – pokalbis su VUL Santaros klinikų gydytoja gastroenterologe Gabriele Milaknyte apie virškinamojo trakto ligą – dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).
Sunkiausiai diagnozuojama vyresniems pacientams
„Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinė žarnyno liga. Tačiau šią ligą ir jos simptomus išprovokuoti gali tam tikri psichikos sutrikimai ir ligos, pvz., depresija, nerimas, taip pat ir didžiulis stresas“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė.
Dirgliosios žarnos sindromas turi daug simptomų, tačiau pacientui jie gali pasireikšti ir ne visi. Visgi pagrindiniai dažniausiai būna šie.
„Tai pilvo skausmas, kuris gali būti lydimas pilvo pūtimo. Viduriavimas arba priešingai – vidurių užkietėjimas. Pasitaiko, kad būna abu: pacientui tai užkietėja viduriai, tai jis viduriuoja. Pakankamai dažnai pacientai sako pastebintys išmatose gleivių. Šie simptomai gali palengvėti išsituštinus. Tai yra klasikiniai ir dažniausiai pasireiškiantys DŽS simptomai“, – pasakojo G.Milaknytė.
Pasak medikės, šie simptomai vienodai pasireiškia tiek vyrams, tiek ir moterims. Kalbant apie amžių, diagnozuoti DŽS sunkiausia vyresnio amžiaus pacientams, nes sudėtinga atskirti – ar tai organinė žarnyno liga, dėl su amžiumi stebimų struktūrinių žarnyno pokyčių, ar visgi DŽS. Gauti tikslią diagnozę padeda papildomi tyrimai.
DŽS priežastys vis dar tiriamos. Pasak gydytojos gastroenterologės, šiuo metu nėra nustatyta vieno sukėlėjo, kuris ir būtų svarbiausia šio sindromo priežastis.
„Yra išskirti keli DŽS sukėlėjai. Vienas jų – žarnyno mikrobiotos pakitimai. Taip pat persirgtos žarnyno ligos – tiek virusinės, tiek ir bakterinės. Be to, stresinės situacijos ir nuovargis, ypač – lėtinis. Taip pat jau minėti įvairūs psichikos sutrikimai ir ligos – jie irgi gali daryti įtaką, kad išsivystytų DŽS“, – kalbėjo VUL Santaros klinikų gydytoja.
Ar sindromo atsiradimui gali turėti įtakos dažnos kelionės į užsienį? Atsakydama į klausimą G.Milaknytė teigė, jog vienareikšmio atsakymo nėra:
„Jeigu kelionė sukelia daug streso, jos metu labai pasikeitė mityba, pacientui gali paūmėti DŽS (jeigu jis jį turi ir simptomai buvo anksčiau pasireiškę). Jeigu keliaujama darbo tikslais (komandiruotė) – DŽS gali pasireikšti vien dėl patiriamo didelio streso. Vis dėlto simptomų priežastis gali būti infekciniai žarnyno susirgimai, ypač, jei keliaujama po egzotines šalis. Daugeliui būna, kad išvykus į užsienį žmogus negali pasituštinti („užkietėja viduriai“). Tai gali būti savotiškas organizmo stresas arba priežastis tiesiog pasikeitusi mityba.“
Kaip diagnozuojamas DŽS?
Dėl jaučiamų simptomų pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, tolimesnei konsultacijai jį turėtų siųsti pas gydytoją gastroenterologą.
„DŽS diagnozuojamas remiantis paciento anamneze ir klinikiniais simptomais. Apžiūros metu atsižvelgiama į paciento amžių, jo gyvenimo būdą (ar turi daug stresinių situacijų, ar nebuvo vartoti antibiotikai, mitybos įpročiai). Jeigu paciento šeimoje yra storosios žarnos rizika, mažakraujystė, krenta svoris, kartu su išmatomis matomi kraujavimai, negalime sakyti, kad tai yra DŽS. Dažniausiai skiriami papildomi tyrimai, tokie, kaip pavyzdžiui, kolonoskopija ar kitas žarnyno ištyrimas. Jei pacientui yra anemija, skiriamas ir kraujo tyrimas“, – pasakojo gydytoja gastroenterologė, paminėjusi ir pagrindinius kriterijus (Romos kriterijai), kurie leidžia įtarti, jog pacientas turi DŽS:
Suprasti akimirksniu
- Simptomai trunka ilgiau nei 3 mėnesiui;
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas pasitaiko bent kartą per savaitę;
- Pacientas jaučia pilvo pūtimą / dujų kaupimąsi.
Kaip gydomas DŽS?
Nustačius DŽS pacientui gali būti skiriamas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Vaistai skiriami palengvinti simptomus. Pvz., jeigu pacientą vargina pilvo pūtimas, skiriami spazmolitikai, kurie padeda sumažinti žarnyno spazmus. Jei tai – viduriavimas, rekomenduojami viduriavimo dažnį mažinantys vaistai. Jei vidurių užkietėjimas, skiriami tuštinimąsi lengvinantys („liuosuojantys“) vaistai.
„Labai dažnai kartu skiriame ir probiotikus, nes, jeigu jau yra mikrobiotos pakitimai, įrodyta, kad probiotikai prisideda prie pagerėjimo paciento būklės ir simptomų pagerėjimo. Visgi reikėtų nepamiršti, kad DŽS yra ne tik vaistais gydoma būklė. Todėl labai svarbi paciento mityba. Pacientas turėtų vengti maisto produktų, kurie galėtų paprovokuoti simptomus. Dažniausiai skiriama angliavandenių mažinimo dieta, vadinama angliškai „food map“. Pacientui reikėtų privengti produktų, turinčių fruktozės, laktozės, gliuteno.
Taip pat pacientui rekomenduojama kasdien būti fiziškai aktyviam ir tai daryti įvairiomis formomis: jis turėtų atlikti ir jogą, ir kardio bei jėgos pratimus.
Svarbu sekti ir mažinti streso lygį – galbūt medituoti. Žmogus gali pats rasti geriausią jam būdą, kaip mažinti ilgalaikį stresą. Aišku, tos priemonės neturi būti žalingos, taigi, tikrai ne alkoholis ir panašūs dalykai. Vieniems tinka bėgiojimas, kitiems – spalvinimas, vieniems – boksas, kitiems – nėrimas vąšeliu. Reikia rasti tą savo ramybės zoną“, – apie DŽS gydymą kalbėjo medikė.
Visą pokalbį rasite čia arba ligoninės „Youtube“ paskyroje.
