Širdies ir kraujagyslių ligos nežiūri į pasą: kada pasitikrinti verta jauniems?

Nors širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdomos 40-60 metų amžiaus žmonėms, jei šeimoje infarktas ar insultas buvo ištikęs ne vieną jaunesnį žmogų, specialistai rekomenduoja dėl šių ligų tirtis anksčiau.

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad per 2023 metus nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė 18 795 žmonės, arba daugiau nei pusė visų mirusiųjų.

123RF nuotr./Širdis ir kraujotakos sistema

Susirūpinti priverčia atvejai artimoje aplinkoje

LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša sako, kad tarp jaunesnių žmonių tebėra gajus požiūris, kad „man nieko neatsitiks“ – tiek kalbant apie gyvybės draudimą, esą neverta tam švaistyti pinigų, tiek apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Dažniausiai susirūpinama tuomet, kai artimoje aplinkoje miršta jaunas ir iš pažiūros sveikas žmogus.

„Draudžiamųjų atvejų dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreivė į viršų ima kilti tarp 50-55 metų amžiaus žmonių, todėl natūralu, kad ir gyvybės draudimu dažniau domisi vyresni gyventojai, jau susiduriantys su didesne ligos rizika. Tačiau palankiausia draustis esant kuo jaunesniems ir sveikesniems, juo labiau kad draudimo nuo kritinių ligų išmokas dėl širdies ir kraujagyslių ligų gauna ir trisdešimtmečiai. Šios išmokos būna didelė finansinė paspirtis tiek susirgus kritine liga, tiek ir artimiesiems apdraustojo mirties atveju“, – kalba G. Rimša.

Didžiausia gyvybės draudimo išmoka mirusiojo nuo širdies ir kraujagyslių ligų artimiesiems 2023 metais siekė 150 tūkst. eurų, šių metų pirmąjį pusmetį – beveik 94 tūkst. eurų. Didžiausia kritinių ligų draudimo išmoka susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis 2023 metais buvo 52,5 tūkst. eurų, šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 63 tūkst. eurų.

G.Rimšos teigimu, nuo nelaimingų atsitikimų nesame apsaugoti nė vienas, tačiau širdies ir kraujagyslių ligoms neretai galima užkirsti kelią.

123RF.com nuotr./Stetoskopas

Pirma stotelė turėtų būti šeimos gydytojas

„Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė sako, kad apsilankyti pas gydytojus reikėtų anksčiau, nei pajuntami simptomai. Anksti pastebėtas padidėjęs kraujospūdis, kuo anksčiau nustatytas blogojo cholesterolio kiekis kraujyje padeda išvengti ūmių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, tokių kaip miokardo infarktas bei insultas. Taip pat svarbu ir šių ligų paveldimumas.

„Jei šeimyninė anamnezė nėra palanki ar esama tokių rizikos veiksnių kaip antsvoris, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ar padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rekomenduojama tikrintis sveikatą ir jaunesniame amžiuje. Šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento rizikos veiksnius, nustato individualų šių ligų prevencijos planą”, – kalba J.Ivanauskienė.

Rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis pacientui dažnai nustatoma ir tuomet, kai pacientas kreipiasi dėl kitų sveikatos sutrikimų ir jam pamatuojamas kraujospūdis ir išmatuojamas kūno masės indeksas. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip cholesterolio ir jo frakcijų ištyrimas kraujyje, elektrokardiograma. Esant didesnių nukrypimų, šeimos gydytojas pacientą nukreipia specialisto konsultacijai nuolatiniam stebėjimui.

„Jeigu net ir jaunam žmogui atsiranda skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu, sutrinka širdies ritmas, staiga aptirpsta ar tampa nevaldomos galūnės, kyla staigūs ir intensyvūs galvos skausmai ar sutrinka kalba, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tai gali būti tiek ūmaus miokardo infarkto arba ūmios galvos smegenų išemijos požymiai. Kuo anksčiau liga diagnozuojama ir suteikiama specializuota pagalba, tuo mažiau būna liekamųjų reiškinių, kurie gali lydėti ir visą gyvenimą ir blogina gyvenimo kokybę“, – pažymi J.Ivanauskienė.