Anot medikės, svarbu mokėti atskirti erkes nuo kitų voragyvių, kurių miške apstu. Ji pabrėžia, kad erkės turi keturias poras kojų ir neturi antenų. Jos nešokinėja, švelniai ropinėja odos paviršiumi ir be skausmo gali įsisiurbti nepastebėtos.
„Įsisiurbusios erkės po oda įkiša galvą ir suleidžia į žmogaus organizmą įvairių medžiagų kokteilį. Vienos tokių medžiagų – skystinančios kraują, kitos – nuskausminamojo poveikio. Taip pat, vertėtų nepamiršti, kad erkių įkandimas dažniausiai yra nejuntamas, todėl po buvimo gamtoje reikėtų profilaktiškai pasitikrinti, ar erkė niekur neįsisiurbė“, – primena E. Marciuškienė.
Svarbus erkės ištraukimo laikas
Nors dažniausiai visuomenėje baiminamasi dviejų erkių pernešamų ligų, gydytoja teigia, kad žmonėms ir gyvūnams jos gali perduoti daugiau nei 20 skirtingų susirgimų. Europoje plačiai paplitusios ligos yra anaplazmozė, erlichiozė ir tuliaremija, tačiau Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos yra Laimo liga bei erkinis encefalitas.
„Laimo liga žmogus gali užsikrėsti, jei erkė buvo įsisiurbusi daugiau nei parą laiko, o erkinio encefalito sukėlėjas yra randamas erkių seilių liaukose, todėl erkiniu encefalitu užsikrečiama vos tik erkei įsisiurbus. Taigi, labai svarbu pastebėjus erkę ant odos ar drabužių ją nedelsiant pašalinti“, – įspėja gydytoja.
Norėdami pašalinti erkę nuo kūno, dažniausiai informacijos, kaip tą padaryti, žmonės ieško internete. E. Marciuškienė pabrėžia, kad ne visi internete randami erkių šalinimo būdai yra efektyvūs, o kai kurie gali ir pabloginti situaciją.
„Jeigu ant kūno pastebėjote įsisiurbusią erkę, jokiu būdu ant jos nepilkite aliejaus, acto, spirito ar kitų skysčių, kadangi erkės kurį laiką skysčiuose nežūva. Tačiau, jeigu pastaroji vis dėl to žūsta ir yra užkrėsta, tikimybė žmogui užsikrėsti jos platinamomis ligomis padidėja. Efektyviausias erkės šalinimo būdas – jos ištraukimas. Nors manoma, kad erkę reikėtų ištraukti tik sukant pagal laikrodžio rodyklę, iš tiesų jos sukti nereikia. Svarbiausia erkę suimti kuo arčiau odos ir pašalinti staigiu judesiu, stengiantis neatskirti kūno nuo galvos. Jei vis dėl to nepavyko pilnai pašalinti erkės – nepergyvenkite. Po kurio laiko ji iš jūsų odos pasišalins pati kaip rakštis“, – patarimais dalijasi specialistė.
Simptomai panašūs, bet atskirti – būtina
Nors Laimo ligą sukelia bakterija, o erkinį encefalitą – virusas, abiejų ligų pradiniai požymiai gali būti gana panašūs. Gydytoja perspėja, kad abiem atvejais gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai. Vis dėlto, maždaug 70 – 80 proc. užsikrėtusiųjų Laimo liga pastebi išskirtinį šios ligos požymį – tai raudona dėmė arba migruojanti eritema, plintanti nuo erkės įsisegimo vietos. Medikė pataria aplink šią vietą nupiešti žiedą, kad būtų galima stebėti galimus pokyčius.
Pasak E. Marciuškienės, Laimo liga gali turėti ir kitokių, nespecifinių simptomų. Tai jautrumas šviesai ir triukšmui, pažinimo, atminties problemos, nuovargis, sustingęs kaklas, veido paralyžius, tirpimas ir dilgčiojimas. Negydoma infekcija gali išplisti bet kurioje kūno vietoje ir sukelti apie 70 įvairių simptomų, todėl pastebėjus minėtus požymius 3–30 dienų po erkės įsisegimo, svarbu pasirodyti savo šeimos gydytojui, kuris paskirs gydymą antibiotikais.
Panašiai kaip ir Laimo ligos, erkinio encefalito simptomai atsiranda po 2–28 (vidutiniškai po 7–14) dienų inkubacinio periodo, o ligos eiga įprastai susideda iš dviejų bangų.
„Pirmosios bangos simptomai, dažnai panašūs į gripo ar kitų virusinių ligų, trunka 5 dienas. Po to seka „tariamo pagerėjimo“ periodas, kuris gali tęstis nuo 1 iki 21 dienos. Antrajai bangai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai – karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, teigiami meninginiai simptomai.
Trečiajai formai būdinga meningoencefalitinės formos simptomatika, kurią dažnai lydi nugaros smegenų, nervų šaknelių ar nugaros nervų pažeidimo simptomai t.y. parezės, jutimo ir motorikos pažeidimai“, – pasakoja medikė.
Veiksmingiausia erkinio encefalito valdymo priemonė – skiepai
Anot specialistės, veiksmingo antivirusinio encefalito gydymo nėra, o susirgusieji gali sulaukti ilgalaikių neurologinių pasekmių – pilnai nepasveiksta net 26 – 56 proc. pacientų. Todėl gydytoja pabrėžia prevencinių šios ligos skiepų svarbą.
„Vakcinuotis rekomenduojama dar prieš prasidedant didžiausiam erkių aktyvumui, geriausia žiemą ar anksti pavasarį. Pirmos dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji dozė skiriama po 5–12 mėnesių po antrosios“, – pasakoja E. Marciuškienė. Vis dėlto, pasak specialistės, apie apsaugą nuo encefalito pagalvojusiems vėliau, jau erkėms suaktyvėjus, gali būti taikomas pagreitintas skiepijimo planas.
„Vėliau yra reikalingos stiprinančios dozės, kurios priklauso nuo žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, imuninės sistemos. Todėl skiepijimo intervalai gali skirtis“, – teigia medikė.
