Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos, skydliaukė jau nuo pat vaisiaus vystymosi stadijos turi įtakos žmogaus organizmui, todėl jos funkcijai sutrikus, pasireiškia rimti sveikatos sutrikimai.
Skydliaukė – priekinėje kaklo dalyje esanti liauka, sverianti apie 15–35 g ir savo forma primenanti drugelį.
Jos gaminami hormonai, iš kurių pagrindiniai yra tiroksinas ir trijodtironinas, reguliuoja medžiagų apykaitą ir veikia įvairias organizmo sistemas.
Sutrikimai ypač dažnai vargina moteris
Didesnė skydliaukės susirgimų rizika kyla nėščiosioms, žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, pirmo tipo cukriniu diabetu, taip pat asmenims, kurių artimiesiems jau yra diagnozuotos šios liaukos ligos.
„Skydliaukės ligos gali būti skirstomos į dvi pagrindines grupes: sukeliančias hipertirozę – kai skydliaukės veikla pernelyg suaktyvėja, pavyzdžiui, sergant Greivso liga, ir sukeliančias hipotirozę – kai stebima nepakankama skydliaukės veikla, pavyzdžiui, esant lėtiniam autoimuniniam tiroiditui.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais skydliaukės funkcijos sutrikimai buvo diagnozuoti 86 žmonėms iš 1000 ir tarp jų net 4 kartus dažniau pasitaikė hipofunkcijos sutrikimai“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Taip pat iš kitų sutrikimų galima išskirti skydliaukės mazgus, kurie dažniausiai būna gerybiniai, tačiau apie 1–2 proc. šių atvejų pacientams yra nustatomas skydliaukės vėžys.
„Skydliaukės mazgų atsiradimui įtakos turi jodo trūkumas, jonizuotos spinduliuotės poveikis, vyresnis amžius bei lytis, kadangi, mokslinių šaltinių duomenimis, skydliaukės funkcijos sutrikimai net iki 8 kartų dažniau diagnozuojami moterims nei vyrams“, – teigia Ž. Bielskienė.
Kaip atpažinti skydliaukės ligas?
Skydliaukės funkcijos sulėtėjimą galima įtarti, kai žmogų pradeda varginti mieguistumas, nuovargis bei šalčio netoleravimas. Taip pat tokiais atvejais, kai pasireiškia nepaaiškinamas svorio augimas, sulėtėjusi žarnyno veikla ar vidurių užkietėjimas. Pacientai gali pastebėti retesnį pulsą, veido, plaštakų ar kojų patinimus.
„Tuo metu apie skydliaukės funkcijos suaktyvėjimą signalizuoja kiti simptomai – pagreitėjusi medžiagų apykaita, padidėjęs prakaitavimas, jautrumas karščiui, rankų drebulys, dažnesnis pulsas. Pacientams dažnai padidėja apetitas, pasireiškia viduriavimas ir svorio kritimas“, – pažymi šeimos gydytoja.
Svarbu paminėti, kad yra simptomų, kurie būdingi tiek esant hipertirozei, tiek hipotirozei, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, nuotaikos svyravimai bei išsausėjusi oda.
Be to, sergant skydliaukės ligomis, gali tapti sunkiau ryti, kiti jaučia smaugimo jausmą kakle arba svetimkūnio pojūtį. Susidūrus su šiais simptomais arba esant skydliaukės ligų atvejų tarp šeimos narių, naudinga pasitikrinti šios liaukos veiklą.
„Skydliaukės funkcija nustatoma kraujo tyrimų metu, įvertinus tirotropinį hormoną (TSH), kuris yra gaminamas hipofizės liaukoje ir reguliuoja skydliaukės funkciją, taip pat laisvo tiroksino (FT4) ir laisvo trijodtironino (FT3) kiekį ir atliekant antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) tyrimą“, – vardina Ž. Bielskienė.
Skydliaukės mazgai gali būti matomi apžiūrint žmogaus kaklą, jaučiami čiuopiant, tačiau mažesni mazgai gali būti nustatyti tik atliekant skydliaukės ultragarsinį tyrimą. Kai nepakanka stebimų požymių arba kyla įtarimų, kad mazgas gali turėti piktybiškumo požymių, atliekama skydliaukės mazgo biopsija – tolesniam ištyrimui paimamas itin mažas audinio gabalėlis.
Gydymas kiekvienu atveju yra individualus
Anot šeimos gydytojos, skydliaukės funkcijos sutrikimai gydomi priklausomai nuo jų tipo ir išsivystymo lygio: „Hipotirozei gydyti gali būti skiriamas sintetinis tiroksinas, o hipertirozei – tirostatikai, kurie slopina skydliaukės funkciją.
Gerybinių skydliaukės mazgų atveju sudaromas stebėjimo planas, pagal kurį pacientui reguliariai atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Tais atvejais, kai nustatomas skydliaukės vėžys, dažniausiai taikomas operacinis gydymas.“
Ji taip pat priduria, kad norint sumažinti skydliaukės sutrikimų riziką, naudinga vengti streso, palaikyti darbo ir poilsio balansą, normalų vitamino D ir geležies atsargų kiekį bei vartoti pakankamą Omega 3 riebiųjų rūgščių kiekį.
Taip pat reikėtų nepamiršti fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, nevartoti jodo preparatų savo nuožiūra ir atlikti reikalingus tyrimus tokiu dažnumu, kaip nurodė jūsų gydytojas.
