Apie tai pasakoja akių ligų gydytojas, mikrochirurgas Vaidas Kilius, rašoma medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
„Katarakta – tai progresuojanti lėtinė akių liga, galinti apimti vieną ar abi akis. Jos metu skaidrus akies lęšis palaipsniui drumstėja, tampa vis mažiau perregimas. Labai stipriai pažengusią kataraktą gali nesunkiai pastebėti ir aplinkiniai – sergančiojo akys tarsi aptrauktos miglos“, – pasakoja gydytojas.
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje buvo atlikta daugiau nei 30 tūkst. kataraktos operacijų, įskaitant ir dienos operacijų skaičių. Kasmet Lietuvoje su šia liga gyvena apie 100 tūkst. žmonių, dažniausiai ja sergama vyresniame amžiuje.
Būtent amžius yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kataraktos atsiradimą. Jaunesniame amžiuje ši liga dažniausiai išsivysto kaip kitų ligų ar būklių pasekmė, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, ilgalaikio steroidų vartojimo, buvusios akių traumos ar yra nulemiama genetinių veiksnių (pavyzdžiui, ankstyvos kataraktos šeimoje).
Rizika susirgti katarakta ypač padidėja sulaukus 50 metų, nuo tada tikrintis dėl šios ligos patariama ir profilaktiškai, nelaukiant, kol būklė paūmės ar ims trukdyti kasdienybei.
Vaistų ligai gydyti nėra
„Iš pradžių simptomai būna nežymus – dažnai žmogus tiesiog mano, kad jam su amžiumi natūraliai silpsta regėjimas, todėl įsigyja stipresnius akinius. Deja, akinių stiprumas čia menka pagalba – ligai progresuojant darosi vis sunkiau: akis palaipsniui užtraukia tarsi migla, spalvos tampa neryškios, akys tampa jautrios šviesai. Ypač prastai matoma sutemus ar menkame apšvietime, sunku atskirti objektus ir kontūrus, o aplink šviesos šaltinius regimos tarsi aureolės, šviesos mirgėjimas“, – pasakoja akių ligų gydytojas ir apgailestauja, kad delsiant gydyti kataraktą palaipsniui tenka atsisakyti vis daugiau veiklų: pradedant nuo vairavimo, baigiant skaitymu, mezgimu ar televizoriaus žiūrėjimu.
„Mano praktikoje yra tekę sutikti tokių pacientų, kurie dėl pažengusios kataraktos buvo praktiškai akli“, – prisimena gydytojas V. Kilius.
Tiesa, katarakta neretai sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinį. Kaip pastebi gydytojas, kataraktai progresuojant mažėja šviesos, blunka spalvos, o tai veikia emociškai, netgi gali vystytis depresija. Išoperavus kataraktą viskas staiga nušvinta – pagerėja matymas, atsiranda spalvos – gyvenimas vėl teikia daugiau džiaugsmo.
Deja, vaistų šiai ligai gydyti šiandien nėra, medikamentai gali tik sulėtinti kataraktos vystymąsi ir skiriami tada, kai nustatoma katarakta, tačiau ji dar netrukdo matymui. Vienintelis efektyvus būdas susigrąžinti ryškų ir skaidrų regėjimą – operacija, kurios metu sudrumstėjęs akies lęšis yra pakeičiamas skaidriu dirbtiniu.
Tinkamiausias laikas gydyti – dabar
Gyvenantiems ir kataraktos diagnoze ir svarstantiems, ar jau laikas kataraktos operacijai, gydytojas pataria įvertinti, ar regėjimas neverčia atsisakyti pomėgių, nekelia diskomforto bendraujant, dirbant.
Oftalmologas sako, kad signalas, jog atėjo laikas operacijai, įprastai yra apsunkinta kasdienybė ir nepatogumas atliekant kasdienes veiklas. Atidėliojant operaciją, liga progresuoja, lęšiukas kietėja, o tai lemia ilgesnę operacijos trukmę, didesnę komplikacijų riziką. Vengiant operacijos ir viliantis, kad būklė pagerės savaime, laikas gali brangiai kainuoti, tokio delsimo pasekmėmis neretai tampa padidėjęs akispūdis, dėl kurio vystosi glaukoma, ar apskritai dingęs regėjimas.
Operacija netrunka nė pusvalandžio
Vien mintis, kad teks operuoti akis, daugeliui jau savaime kelia nerimą, tačiau gydytojas sako, kad šiuolaikinės technologijos yra taip ištobulintos, jog šiandien operacija netrunka nė pusvalandžio, o po jos nė nebūtina likti ligoninėje.
„Operacijos metu ultragarso bangomis yra susmulkinamas sukietėjęs ir sudrumstėjęs natūralus akies lęšis, o vietoje jo implantuojamas minkštas ir skaidrus dirbtinis. Jau iškart po operacijos žmogus mato akivaizdų skirtumą – grįžta spalvų ryškumas ir vaizdo aiškumas“, – operacijos eigą aiškina akių mikrochirurgas. Iškart po operacijos pacientas gali matyti, tačiau akis būna sudirgusi ir jautri, tad siekiant išvengti infekcijos, akis dar kuriam laikui uždengiama neperregimu tvarsčiu.
„Lęšiukas implantuojamas visam laikui. Tuo atveju, jeigu po operacijos reikia dėvėti akinius, juos galima parinkti praėjus mėnesiui – per tiek laiko akis visiškai sugyja. Tiesa, matymas operuota akimi dažniausiai praėjus vos savaitei būna labai geras“, – sako gydytojas oftalmologas.
Pasitaiko atvejų, kai po operacijos išsivysto antrinė katarakta – akies natūralios kapsulės padrumstėjimas, į kurią operacijos metu įdedamas dirbtinis lęšiukas. Esant antrinei kataraktai, operacija nereikalinga, ji gydoma lazeriu.
Individualūs sprendimai
Pasak gydytojo, kiekvienas kataraktos atvejis yra vertinamas individualiai. Priklausomai nuo individualių poreikių, darbo pobūdžio, šiandien yra galimybė rinktis ir specialius multifokalinius lęšius, kurie ne tik pakeičia sudrumstėjusį natūralų, bet ir leidžia koreguoti tam tikras regėjimo ydas, pavyzdžiui, matymo artimu atstumu, kai reikia papildomų akinių skaitymui ar smulkiems darbams.
Kai kurie lęšiai leidžia vaizdą matyti be atspindžių – tai itin aktualu vairuojantiems. Tiesa, lęšių pasirinkimas priklauso ir nuo indikacijų, nes ne kiekvieni lęšiai tinka individualiu atveju. Tai sprendžiama konsultacijos su gydytoju metu.
Reikia padrąsinimo
Kaip rodo statistika, didelė dalis pacientų, išgirdusių kataraktos diagnozę, operacijai nesiryžta, nors tai padeda susigrąžinti gerą regėjimą. Anot gydytojo, svarbus vaidmuo tenka šeimos nariams, artimiesiems.
Kartais pacientams prireikia padrąsinimo, ypač gyvenant mažesniuose miestuose, kuomet operacijai tenka vykti į kitą miestą. Visgi galima rasti galimybių, kuomet paslauga apima ir kelionę nuo namų iki gydymo įstaigos.
