Su vėstančiais orais prasidėjo ir gripo sezonas, statistiškai trunkantis nuo spalio iki gegužės mėnesio.
Remiantis Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2023–2024 m. gripo sezono piko laikotarpiais fiksuota net iki 1800 susirgimų 100-ui tūkst. gyventojų per savaitę, o daugiausiai sergančiųjų buvo lapkričio–sausio mėnesiais.
Specialistės paneigė populiariausius mitus apie gripą, pasidalijo aktualiais patarimais ir atskleidė visiems tėveliams svarbią naujieną.
Gripas nėra pavojingas? O komplikacijos?
Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas.
„Lyginant su paprastu peršalimu, gripui būdingas greitas sveikatos būklės pablogėjimas, pasireiškiantis staigiu temperatūros pakilimu, šaltkrėčiu, sauso kosulio epizodais, gerklės, raumenų, galvos skausmu, silpnumu.
Žmonės tokią savijautą dažniausiai apibūdina dviem žodžiais – kaulų laužymu“, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Pasak jos, dažnai girdime, jog gripas nėra pavojingas, tai – tik blogesnė peršalimo forma: „Tai – mitas, kadangi gripas nuo kitų kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų išsiskiria galima gausia komplikacijų rizika, galinčia pasireikšti plaučių uždegimu, sinusitu, meningitu, vidurinės ausies uždegimu, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų pažeidimais.“
Antibiotikai neišgydys, o vakcina apsaugos nuo komplikacijų
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė pastebi, kad dažnas mitas, kurį apie gripą tenka išgirsti gydytojo kabinete, yra įsitikinimas, jog gripą galima pagydyti antibiotikais: „Deja, antibiotikai gripui gydyti neskiriami, nes jais gydomos bakterinės infekcijos, tačiau ne virusai.“
Kitas dažnai girdimas mitas – galvojimas, jog skiepai nuo gripo viruso yra neveiksmingi, nes persirgus – atsiras imunitetas.
„Pasitaiko atvejų, kad gripu suserga ir pasiskiepijęs žmogus, tai priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip viruso atmaina ir imuninės sistemos ypatybės, – sako A. Dimaitienė.
– Tačiau net ir susidūrus su liga, laiku atlikta vakcina padeda apsisaugoti nuo sudėtingų ir liūdnų komplikacijų, paguldančių į patalą net ir jaunus, sveikus bei energingus žmones.“
D. Zalagaitytė priduria, kad dėl gripo komplikacijų kasmet pasaulyje hospitalizuojama nuo 3 iki 5 mln. pacientų.
Naujiena: vaikus galima skiepyti nemokamai
A. Dimaitienė pastebi, kad labiausiai saugotis derėtų rizikos grupėms priklausantiems asmenims: vyresniems nei 65 metų ar turintiems lėtinių ligų, taip pat – besilaukiančioms moterims.
„Jų imuninė sistema jau ir taip dirba „viršvalandžius“, o gripo virusas pavojingas ne tik mamai, bet ir vaisiui, kadangi padidėja priešlaikinio gimdymo rizika“, – sako A. Dimaitienė.
Gydytoja atskleidė ir naujovę, aktualią visiems tėveliams – nuo šio rudens į rizikos grupių sąrašą patenka ir vaikai nuo 2 iki 7 metų, tad jie nuo šio sezono, kaip ir kitos rizikos grupės, gydymo įstaigose gali būti skiepijami nemokamai.
„Ši naujovė itin aktuali, nes vaikų kolektyvuose virusinės infekcijos, tarp jų – ir gripas, plinta itin sparčiai“, – pastebi gydytoja.
Kartais išgirstame nuomonę, jog gripo vakcina nesaugi vaikams bei nėščiosioms, tačiau šį mitą D. Zalagaitytė paneigia: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, skiepai nuo gripo viruso rekomenduojami vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus bei visą nėštumo laikotarpį.
Skiepytis galima visą sezoną, ne tik rudenį
Pasiskiepyti galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse, kuriose šiai procedūrai atlikti yra įrengtas specialus, atskiras kabinetas. Vaistinėse galima pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo COVID-19.
Pastaraisiais nuo ketvirtosios spalio savaitės pradžios bus skiepijama Vilniaus PC „Panorama“, Kauno PC „Savas“ ir Klaipėdos PC „Molas“ BENU vaistinėse.
„Nors gripo, COVID-19 ir peršalimo ligų simptomai yra panašūs, o visos šios infekcijos nusitaikiusios į plaučius ir viršutinius kvėpavimo takus – ligų sukėlėjai yra skirtingi ir saugotis būtina nuo jų visų“, – priduria D. Zalagaitytė.
Pasak jos, po gripo vakcinos imuninis atsakas susiformuoja per dvi savaites ir išlieka iki 12 mėnesių, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos ir kitų lėtinių ligų.
„Skiepytis rekomenduojama prieš pasiekiant visuomenės sergamumo gripu piką, tikslingiausia tą padaryti rugsėjo, spalio mėnesiais, tačiau skiepytis galima viso sezono metu, nes viruso aktyvumas tęsiasi iki ankstyvo pavasario“, – sako vaistininkė ir paneigia dar vieną mitą, jog skiepytis aktualu tik rudenį, kai sergamumas dar neprasidėjęs.
Pasak jos, gripo virusas kinta, todėl pasiskiepyti rekomenduojama kiekvienais metais, nes vakcina kuriama atsižvelgiant į tuo metu esančius viruso pokyčius.
„Kai kurie galvoja, jog gripo vakcina sukelia gripą, tačiau tai – netiesa: vakcina sudaryta iš negyvo gripo viruso, kuris negali sukelti ligos. Žmonės gali jausti skausmą dūrio vietoje, gali atsirasti paraudimas, tačiau tai – normali reakcija“, – teigia D. Zalagaitytė.
Gripą nustatyti galima testo pagalba
Anot A. Dimaitienės, susirgimo rizikai sumažinti be skiepų taip pat rekomenduojama laikytis bendrųjų profilaktikos priemonių – reguliariai ir kruopščiai plauti rankas šiltu vandeniu bei muilu, periodiškai vėdinti patalpas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
„Ligos sukėlėjo identifikavimą pagreitina vaistinėse esantys vienkartiniai greitieji antigenų testai, galintys nustatyti gripo A ir B tipus, – sako D. Zalagaitytė.
– Teigiamas rezultatas pagreitina ligos kontrolę ir efektyvų antivirusinių vaistų skyrimą, kurių vartojimas ypač svarbus ligos pradžioje.“
Vaistininkė priduria, kad atsiradus pirmiesiems simptomams gelbsti poilsis, miegas, o esant aukštai temperatūrai rekomenduojama vartoti elektrolitų tirpalus, galinčius sumažinti dehidratacijos riziką.
Preparatai, palengvinantys gripo simptomus
„Elektrolitų tirpaluose esantys mikroelementai padeda atgauti jėgas, o gausus skysčių vartojimas skystina tirštas gleives, lengvina atsikosėjimą.
Ypač tinkamos aviečių lapų, erškėčių, šaltalankių vaisių, liepų, šeivamedžių žiedų arbatos, turinčios imunitetą stiprinančių savybių, – sako D. Zalagaitytė.
– Sauso kosulio epizodus, gerklės sudirginimą gali sumažinti medus, taip pat naudingas imbiero, česnako vartojimas. Svarbu suprasti, kad liaudies medicina gali būti veiksminga kaip papildoma pagalba, o simptomams išliekant arba blogėjant būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją.“
Pasak vaistininkės, gripo simptomus palengvina ir vitamino D vartojimas: „Trims iš keturių Lietuvoje gyvenančių žmonių nustatomas šio vitamino trūkumas, o jo vartojimas rudens pradžioje, sumažėjus saulėtų dienų skaičiui, turėtų būti itin aktualus.“
Taip pat, pasak D. Zalagaitytės, reikėtų nepamiršti ir preparatų su Omega-3 riebalų rūgštimis bei antiseptinį poveikį turinčio cinko.
„Žinoma, svarbus ir vitaminas C, kuris gali palengvinti gripo simptomus, o ligos trukmę, remiantis pernai atlikta keliolikos tyrimų apibendrinamąja metaanalize, sutrumpinti net iki 15 procentų“, – sako vaistininkė.
