Maisto papildai nereikalingi, nes su tinkama mityba gauname reikalingas medžiagas
Ir taip, ir ne. Iš tiesų rekomenduojama subalansuoti mitybą taip, kad gautume pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų su maistu. Laikoma, kad visas reikalingas medžiagas galime gauti su subalansuota mityba, tuomet maisto papildai nebūtini. Išimtis – vitaminas D. Vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tamsiuoju metų laiku, kai gauname mažai saulės spindulių, kurie būtini vitamino D sintezei, o vien iš vitaminu D praturtintų maisto produktų gauti pakankamai šio vitamino sudėtinga. Papildai vaikams, skirti užtikrinti pakankamam vitamino D kiekiui organizme, rekomenduojami jau nuo kūdikystės.
Taip pat maisto papildai rekomenduojami tam tikroms grupėms:
-
Folio rūgšties papildai nėščiosioms;
-
Veganams ir vegetarams – vitamino B12 papildai;
-
Turintiems mitybos apribojimų dėl maisto netoleravimo ar alergijų;
-
Sergantiesiems tam tikromis ligomis, kurios trikdo vitaminų įsisavinimą.
Vitaminus ir kitus papildus reikia vartoti tuščiu skrandžiu
Mitas. Daugelis vitaminų yra tirpūs vandenyje, tai reiškia, kad organizmas gali juos įsisavinti bet kada. Tačiau riebaluose tirpūs vitaminai (vitaminai A, D, E ir K) įsisavinami su riebalais. Taigi, jei vartojate papildus su riebaluose tirpiais vitaminais, geriausia juos vartoti su maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų. Be to, papildų vartojimas tuščiu skrandžiu gali sudirginti skrandį.
Daugiau yra geriau
Mitas. Kai patenkiname organizmo maistinių medžiagų poreikius, perteklinis vitaminų ar mineralų suvartojimas neturės jokios naudos, o tam tikrais atvejais gali turėti ir šalutinių poveikių.
Neįmanoma perdozuoti vitaminų
Mitas. Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose. Vandenyje tirpūs vitaminai nekaupiami organizme, taigi daugelio šių vitaminų perteklius iš organizmo pašalinamas su šlapimu. Tačiau ir kai kurių vandenyje tirpių vitaminų (vitamino C, vitamino B6, folio rūgšties ir niacino) perteklinis vartojimas gali sukelti sveikatos problemų. Pavyzdžiui, per didelės vitamino C dozės gali sutrikdyti virškinimą – sukelti viduriavimą, pykinimą, pilvo skausmus.
Visgi didesnė tikimybė perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų (vitaminų D, A, E, K), nes jų perteklius kaupiamas organizme. Pavyzdžiui, vitamino A perteklius gali sukelti nuovargį, mieguistumą, o vitamino D perteklius gali lemti nereguliarų širdies ritmą, trikdyti kalcio pasisavinimą iš suvalgomo maisto, o tai gali lemti su kalcio trūkumu susijusias sveikatos problemas. Visgi dažnesnė problema yra vitaminų trūkumas, o ne perteklius.
Papildai padės tapti energingesniam
Ir taip, ir ne. Energijos stoka dažniausiai yra nesveiko gyvenimo būdo (mažas fizinis aktyvumas, stresas, prastas miegas, prasta mityba) ar lėtinio nuovargio pasekmė. Tokiu atveju papildų vartojimas neturės didelės įtakos energijos lygiui. Vis dėlto, kai diagnozuojama vitaminų stoka, papildų vartojimas gali padėti tapti energingesniam.
Nuovargis gali būti nulemtas geležies, vitamino B12 ar vitamino D stokos. Taigi, jei reikalingų medžiagų trūkumą išgydysite papildais, galite pasijusti energingesni. Tačiau, jei medžiagų trūkumo nėra, papildai nesuteiks papildomos energijos.
Galima vartoti įvairius papildus vienu metu
Ir taip, ir ne. Kai kurie papildai skatina vienas kito įsisavinimą, kiti atvirkščiai. Pavyzdžiui, vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį. Kalcis blokuoja geležies įsisavinimą, o cinkas – vario įsisavinimą. Be to, vartojant dideles vienos maistinės medžiagos dozes, gali atsirasti kitos medžiagos trūkumas.
Papildai gali trikdyti vaistų veikimą
Tiesa. Papildai gali sąveikauti su tam tikrais receptiniais ar nereceptiniais vaistais, gali turėti įtakos vaisto pasisavinimui, metabolizmui ar pasišalinimui iš organizmo, stiprinti ar silpninti vaisto poveikį. Pavyzdžiui, vitaminas K, skatinantis kraujo krešėjimą, vartojamas kartu su kraują skystinančiais vaistais, gali mažinti šių vaistų efektyvumą.
O didelės dozės vitamino E ar ginkmedžių ekstrakto, pasižyminčio kraują skystinančiomis savybėmis, gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį ar padidinti vidinio kraujavimo riziką. Kitas pavyzdys – jonažolės papildai gali sumažinti kai kurių vaistų nuo širdies ligų, depresijos ar kontraceptinių tablečių efektyvumą.
Galiu nesirūpinti mityba, jei vartoju vitaminų ir mineralų papildus
Mitas. Tai, kad vartojate vitaminų ar mineralų papildus, nereiškia, kad galite nekreipti dėmesio į mitybą. Nesubalansuota mityba dažnai pasižymi dideliu riebalų, cukraus, druskos kiekiu, o tai gali lemti įvairias sveikatos problemas. Papildai gali kompensuoti tam tikrų reikalingų medžiagų trūkumą, tačiau jie nekompensuos prastos mitybos poveikio mūsų sveikatai. Kad ir kokiu tikslu vartojate papildus, turėkite omenyje, kad papildai nepakeičia maistingos ir sveikos mitybos.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo
Mitas. Įprasta manyti, kad vitaminas C padeda išvengti peršalimo. Tačiau tyrimai rodo, kad vitamino C papildai nepadeda išvengti virusinių peršalimo ligų. Tačiau dalis tiesos šioje paplitusioje nuostatoje yra. Nustatyta, kad pakankamas vitamino C kiekis padeda palengvinti peršalimo simptomus ir sutrumpinti ligos trukmę.
Vitaminas D padeda išvengti vėžio
Sunku pasakyti. Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar pakankamas vitamino D kiekis gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką. Žmonės, kurie dažniau būna saulėje, paprastai turi mažesnę vitamino D trūkumo riziką. Atlikti tyrimai parodė, kad regionuose, kuriuose yra daugiau saulės, užfiksuota mažiau mirčių nuo vėžio.
Yra duomenų, rodančių, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme gali būti susijęs su sumažėjusia dviejų specifinių vėžio rūšių – storosios ir tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės vėžio – rizika. Tačiau mokslininkai teigia, jog tam patvirtinti reikia daugiau duomenų. Kituose tyrimuose visgi nerasta tvirto ryšio tarp vitamino D papildų vartojimo ir mažesnės onkologinių ligų rizikos.
Omega-3 papildai mažina širdies ligų riziką
Sunku pasakyti. Žinoma, kad omega-3 riebalų rūgštys, gaunamos iš jūros žuvų ir žuvų taukų, mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau moksliniai tyrimai nepateikia vienareikšmiško atsakymo, ar omega-3 riebalų rūgščių papildai mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad mityba, kurioje gausu riebios žuvies, labiau apsaugo nuo širdies ligų nei papildai.
Manoma, kad plačiai vartojamų žuvų taukų gamybos procese omega-3 riebalų rūgštys, veikiamos karščio ir oksidacijos proceso, praranda naudingąsias savybes. Omega-3 riebalų rūgščių rekomenduojama gauti iš natūralių šaltinių: lašišos, tuno, sardinių, skumbrės.
Papildai gali stiprinti imunitetą
Ir taip, ir ne. Maisto papildų, išskirtinai stiprinančių imunitetą, nėra. Geram imuninės sistemos veikimui svarbiausia sveika mityba, su kuria gautume visus reikalingus vitaminus ir mineralus, fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankamas miegas, grūdinimasis, skiepai. Tačiau tam tikros medžiagos labai svarbios imuninei sistemai, tai – vitaminas D, vitaminas C ir cinkas.
Organizme trūkstant šių medžiagų, imuninė sistema veikia ne taip efektyviai. Pakankamai vitamino C ir cinko turėtume nesunkiai gauti su maistu, o vitamino D atsargas galima papildyti ir papildais. Esant šių medžiagų trūkumui, papildai išties gali prisidėti prie tinkamo imuninės sistemos veikimo.
Dėl papildų vartojimo turėčiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku
Tiesa. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kurie parodys, kokių medžiagų trūksta organizme, tuomet papildų vartojimas tampa tikslingesnis. Gydytojas ar vaistininkas gali patarti, ar papildai neturės poveikio jūsų vartojamų vaistų efektyvumui, taip pat – ar netrukdys kitų vitaminų įsisavinimui, jei vartojate daugiau papildų.