Vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, ko geriau nedaryti savarankiškai gydantis namuose, rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Vaistininkė J.Jankauskienė primena, kad peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja. Iš pradžių atsiranda nedidelis gerklės dirginimas, kuris perauga į skausmą, užgula nosį, prasideda sloga, vėliau žmogus ima čiaudėti ir kosėti, gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra.
„Suprantame, kad peršalus norisi kuo greičiau numalšinti kamuojančius simptomus, tačiau gydydamiesi savarankiškai pacientai neretai pridaro klaidų, dėl kurių sulaukia priešingo rezultato: sveikatos būklė ne gerėja, o blogėja, kyla komplikacijų rizika“, – teigia J.Jankauskienė.
Dažniausios peršalusiųjų klaidos
- Nesiilsi. Kai žmogus serga, jo organizmas dirba intensyviau ir naudoja daugiau energijos tam, kad galėtų efektyviai kovoti su ligą sukėlusiu virusu. Miego metu organizmas pagamina daugiau imuninės sistemos stiprinimui reikalingų baltymų, todėl norint greičiau išgyti, reikia kokybiškai ilsėtis.
- Peršalimo gydymas alkoholiniais gėrimais. Alkoholis yra toksiškas ir veikia kaip diuretikas: jis skatina skysčių išsiskyrimą iš kūno ir džiovina gleivinę, dėl to ji tampa jautresnė infekcijoms, varginantys simptomai tik intensyvėja, o laikui bėgant gali komplikuotis. Be to, slopinama imuninė sistema, todėl kovoti su virusais tampa dar sunkiau.
- Skubus prasidėjusio kosulio, čiaudulio, slogos ar iki 38 laipsnių nepakilusios kūno temperatūros slopinimas vaistais. Slopindami kosulį, čiaudulį ar slogą išlaikome užkratą organizmo viduje ir leidžiame jam vystytis toliau. Malšindami iki 38 laipsnių nepakilusią temperatūrą, sukuriame palankią terpę į organizmą patekusio viruso dauginimuisi.
- Antibiotikų vartojimas. Šie preparatai yra skirti gydyti bakterinius susirgimus, o ne virusinius, kuriems yra priskiriamas peršalimas. Dėl to antibiotiniai preparatai silpnina imuninę sistemą, o ligos eiga – sunkėja. Taip pat, vartojant antibiotikus tada, kada jų nepaskyrė gydytojas, didiname atsparumą veikliosioms medžiagoms, tad kyla rizika, kad kai šių vaistų mums prireiks – jie veiks silpniau arba nebeveiks.
- Skirtingų preparatų, turinčių gausybę veikliųjų medžiagų, naudojimas. Dažnai skirtingų preparatų sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos, todėl atsiranda perdozavimo ir kepenų pažeidimų rizika. „Jei pacientas perka kompleksinį vaistą nuo peršalimo, primename, kad jame yra ibuprofeno ar paracetamolio, kurie malšina kūno temperatūrą. Jei išgėrėte tokį vaistą, papildomai karščiavimą malšinančių vaistų gerti negalima, nes galite pabloginti savo savijautą“, – tvirtina vaistininkė J. Jankauskienė.
Gresia komplikacijos ir pavojus gyvybei
Vaistininkė akcentuoja, kad peršalimui būdingi simptomai atsiranda ne iš karto, o stiprėja laikui bėgant ir tęsiasi nuo 3 iki 7 dienų ir gali alinti net iki 14 dienų. Užsitęsę, negydomi arba netinkamai gydomi peršalimo simptomai gali komplikuotis ir paskatinti sunkių eigų ligų išsivystymą, o kai kuriais atvejais ir sukelti pavojų gyvybei.
„Kai perdozuojate, netinkamai vartojate preparatus, slopinančius peršalimo simptomus, į gydymą numojate ranka ar turite gretutinių ligų, rizikuojate patirti komplikacijas: gali išsivystyti bronchitas, ausies uždegimas ar sinusitas. Itin grėsminga komplikacija yra plaučių uždegimas, nes gali baigtis mirtimi. Dėl šių priežasčių labai svarbu peršalimą gydyti laiku ir tinkamai“, – įspėja J.Jankauskienė.
Kaip gydyti peršalimą?
Anot vaistininkės, jeigu peršalote, turite gerti daug skysčių – šiltą vandenį, sultinius, kompotus, ne per karštas žolelių arbatas – jie išplečia kraujagysles ir skatina prakaitavimą. Galite vartoti trintų uogų gėrimus ar arbatas, pavyzdžiui, aviečių. Jose yra gausu vitamino C ir natūralaus aspirino bei tanino, todėl šios arbatos puikiai slopina uždegiminius procesus. Jų teigiamas poveikis jaučiamas ne tik geriant, bet ir skalaujant gerklę.
„Sau padėsite ir vartodami medų, nes jis padeda geriau įsisavinti vitaminus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir pasižymi antimikrobiniu veikimu. Tik nedėkite medaus į karštą arbatą, nes kaitinamas jis praranda gydomąsias savybes. Geriau pakabinkite medų šaukšteliu ir sučiulpkite neužgerdami jokiais skysčiais“, – pataria J. Jankauskienė.
Skausmui gerklėje malšinti puikiai tinka ramunėlių, pipirmėčių lapų, ajerų šaknų ir šalavijų lapų mišiniai: jų nuoviru skalauti gerklę reiktų kelis kartus per dieną. Liepų žiedų arbata ne tik skatina prakaitavimą, bet stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją bei lengvina atsikosėjimą. Jeigu kamuoja šlapias kosulys, rinkitės vaistinių čiobrelių, raudonėlių, pušų, siauralapių gysločių vaistažolių arbatas.
Vaistininkė pataria vartoti imuninę sistemą stiprinančių vitamino C ir D, cinko preparatų. Jeigu skauda ar peršti gerklę, galite vartoti čiulpiamas pastiles arba naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Užgulusią nosį galima plauti hipertoniniu jūros vandeniu: jis ištrauks vandenį iš aplinkinių audinių ir dėl to nosies užgulimą sukėlęs paburkimas sumažės.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Anot vaistininkės, jeigu daugiau nei 2 dienas kamuoja aukštesnė nei 38 laipsnių kūno temperatūra, stiprus galvos skausmas, atsiranda bėrimas, vėmimas ar viduriavimas – kreipkitės į gydytoją. Tą daryti reikėtų ir tada, kai kosulys užsitęsia ilgiau nei savaitę ir pasikeičia jo pobūdis. Užsitęsęs kosulys gali būti lėtinio bronchito, bronchų astmos ar plaučių uždegimo komplikacija.
Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomais nenumokite į juos ranka ir imkitės tinkamų, vaistininkės rekomenduojamų gydymosi priemonių, o simptomams užsitęsus ar sunkėjant – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
