Skaitykite toliau ir sužinokite apie aštuonis dažniausiai pasitaikančius odos bėrimus, jų simptomus ir sukėlėjus. Nuotraukos padės atpažinti bėrimus, tačiau atminkite: svarbu kreiptis į gydytoją, jei susiduriate su nerimą keliančia odos problema, ypač jei simptomai nepraeina ilgiau nei keletą dienų ir sutrikdo jūsų kasdienį gyvenimą, rašo „Everydayhealth“.
1. Egzema (atopinis dermatitas)
Dažniausiai pasitaikantis egzemos tipas yra atopinis dermatitas – abu pavadinimai dažnai vartojami pakaitomis tai pačiai odos būklei apibūdinti. Atopinio dermatito simptomai dažnai painiojami su psoriazės simptomais, tačiau jie nėra tokie patys. Abu gali sukelti bėrimus su raudonomis, iškilusiomis, niežtinčiomis odos dėmėmis ant rankų ir galvos odos, tačiau egzema paprastai būna su tikrai intensyviu niežuliu.
Infekcijų sukėlėjai taip pat skiriasi. Psoriazė yra autoimuninė liga, o egzema gali būti genetinių arba aplinkos veiksnių rezultatas: karštas oras, arba kontaktas su tam tikrais produktais, pavyzdžiui, cheminėmis medžiagomis ar džiovinančiomis plovimo priemonėmis.
Dažniausiai pažeidžiamos akių vokų, alkūnių, plaštakų, pėdų, kelių ir kulkšnių vietos.
Kaip sau padėti?
Pirma, nustokite draskytis. Labai dažnai tokių žmonių oda ypač sausa. Odos sausumas sukelia niežulį, kuris verčia draskytis. Dėl draskymo oda tampa storesnė, todėl niežti dar labiau. Būtent todėl svarbiausiu dalyku turėtų tapti odos drėkinimas.
- Naudokite losjoną nuo niežulio. Jei be recepto parduodami produktai nepadeda, dermatologas gali paskirti kremų, kurie kontroliuoja niežulį ir padeda atkurti odą. Tačiau ilgalaikis steroidų gydymas nerekomenduojamas, nes jie gali ploninti odą.
- Rinkitės švelnų muilą, kurio sudėtyje nėra dažiklių ar kvapiųjų medžiagų, ir būtinai kruopščiai nuplaukite jį nuo kūno.
- Venkite ilgo ir karšto dušo. Po maudynių nusausinkite odą ir tepkite drėkinamąjį kremą, kol oda dar drėgna. Jei plonu sluoksniu tepsite ant drėgnos, o ne sausos odos, jis greitai įsigers.
2. Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas – tai kitokio tipo egzema, kurią sukelia fizinis prisilietimas prie ko nors, kas dirgina arba sukelia alerginę reakciją. Šiam sutrikimui būdingas intensyvus niežulys, lydimas bėrimo su skysčio pripildytomis pūslelėmis.
Skiriami du kontaktinio dermatito tipai: dirginantis, kuris yra dažnesnis ir pasireiškia, kai oda reaguoja į kokią nors cheminę medžiagą (pvz., kvepalus ar ploviklį), ir alerginis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kokią nors medžiagą. Dažni kontaktinio dermatito sukėlėjai yra nikelio papuošalai, plaukų dažai, kosmetika, odos priežiūros priemonės, nagų lakas, formaldehidas, šveičiamasis alkoholis ir nuodingoji gebenė. Lietuvoje, pvz., rūta, dilgėlė ar kiti daug eterinių aliejų turintys augalai.
Kaip sau padėti?
Jei niežulys stiprus, verta išgerti nereceptinių antihistamininių vaistų. Taip pat svarbu nustatyti ir vengti kontakto su bėrimą sukėlusiu dirgikliu. Tiesa, neretai, norint nustatyti alerginę reakciją, gali prireikti testo, kurio metu gydytojas užklijuoja nedidelį pleistrą su alergenais, kad pamatytų, ar jūsų oda reaguoja (tai vadinamas „lopų“ tyrimas).
3. Seborėjinis dermatitas
Seborėjinis dermatitas (kartais vadinamas „galvos egzema“) yra grybelio sukeliamas bėrimas. Šis grybelis dažniausiai auga riebaluotis linkusiose kūno vietose, tokiose kaip galvos oda, veidas, viršutinė krūtinės dalis ir nugara.
Pastebėta, kad per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius juo serga apie 12 procentų gyventojų ir iki 70 procentų kūdikių, kol sulaukia vienerių. Dažnai jį sukelia Malassezia genčiai priklausantys grybai.
Kaip sau padėti?
Plaukuojose kūno dalyse atsiradęs seborėjinis dermatitas dažnai gydomas nereceptiniais šampūnais nuo pleiskanų. Juose esantys ingredientai mažina odos grybelių populiaciją. Ieškokite šampūnų su cinku, selenu ar ketokonazolu ir palikite šampūną penkioms minutėms ant galvos odos prieš skalavimą. Priklausomai nuo plaukų tipo, stenkitės plauti galvą šampūnu kasdien, kol būklė pagerės.
Jei tai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnius šampūnus ir vaistus. Veido ir kūno plotai, kuriuose pasireiškia seborėjinis dermatitas, gali būti gydomi vietiniais kortikosteroidais arba priešgrybeliniais vaistais.
Šią būklę veikia ir gyvenimo būdas. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas stipriai veikia seborėjinio dermatito atsiradimą.
4. Grybelinė infekcija
Simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje infekcija pasireiškia, tačiau visus juos sukelia grybelis. Užsikrėsti galima kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, naminiu gyvūnėliu ar paviršiumi, ant kurio „gyvena“ grybelis. Šios grybelinės infekcijos taip pat gali būti perduodamos per tokius daiktus, kaip batai ir rankšluosčiai. „Pasigauti“ šią infekciją galima persirengimo kambaryje, prie baseino ir pan.
Kaip sau padėti?
Geriausia grybelinių infekcijų gydymo priemonė yra priešgrybeliniai kremai ir geriamieji vaistai. Būtinai nusiplaukite rankas prieš tepdami kremus ir po jų, kad grybelis neplistų toliau.
Užkirsti kelią infekcijai galima gerai nusausinant odos raukšles, pėdas ir kirkšnių sritį bei dėvint švarius, laisvai prigludusius apatinius drabužius. Be to, viešuose dušuose ir prie baseinų ar kitų drėgnų vietų avėkite šlepetes ir stenkitės kaitalioti skirtingas batų poras, kad kuo mažiau kauptųsi drėgmė ir grybelis.
5. Bakterinė infekcija
Bakterinės infekcijos gali prasidėti kaip nekaltas nubrozdinimas, bet negydomos jos gali virsti didelėmis problemomis. Nesutvarkyta žaizda, vabzdžio įkandimas ar kitas odos pažeidimas gali leisti bakterijoms patekti į jūsų odą ir joje veistis. Susidariusi infekcija gali būti mažos dėmelės dydžio arba išplisti po visą kūną, o infekcijos sunkumas taip pat gali būti įvairus – nuo nedidelio užpūliavimo iki pavojingos gyvybei būklės.
Jei tai nedidelė infekcija, norint ją išvalyti, pažeistą vietą galima patepti antibiotikų tepalu. Tačiau jei ji pažeidžia didesnį odos plotą, gali prireikti geriamųjų arba intraveninių antibiotikų, rašoma „Merck Manual“.
Deja, Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad dėl per didelio antibiotikų vartojimo susiformavo bakterijų superatmainos, kurios nebereaguoja į kai kuriuos vaistus. Todėl bakterinės infekcijos tampa vis piktybiškesnės.
Kaip sau padėti?
Kreipkitės į gydytoją nedelsdami, jei pastebėjote geltonų pūlių ar nemalonaus kvapo išskyrų iš žaizdos, padidėjusį paraudimą ir skausmą žaizdos vietoje, pasikeitusią spalvą ar dydį, raudonus ruoželius odoje aplink žaizdą arba jei karščiuojate. Taip pat galite užkirsti kelią odos infekcijoms, jei kiekvieną įpjovimą ar žaizdą iš karto nuvalysite muilu ir vandeniu bei užrišite tvarsčiu. Patartina rankinėje visuomet turėti dezinfekcijai skirtą priemonę ir švarų pleistrą.
6. Dilgėlinė
Dilgėlinę gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant tam tikrus maisto produktus (pvz., žemės riešutus, kiaušinius, riešutus ir vėžiagyvius), taip pat vaistus, didelį šaltį ar karštį ir ligas bei vabzdžių įkandimus. Taip pat gali būti kalta ir genetika.
Bėrimas atsiranda, kai, reaguodamos į dirgiklį, organizmo ląstelės išskiria histaminą, cheminę medžiagą, kuri priverčia organizmą įsijungti į uždegiminę veiklą, kad atsikratytų alergeno. Organizmui reaguojant į histaminų antplūdį, atsiranda dilgėlinė ir patinimas.
Jei dilgėlinę lydi akių, burnos, rankų, pėdų, kojų ar gerklės patinimas arba pasunkėjęs kvėpavimas, gali būti, kad sergate angioneurozine edema. Ji panaši į dilgėlinę, tačiau gali būti sunkesnė ir dažnai pažeidžia akis ir lūpas. Sunkiausiais atvejais gali būti pažeidžiami vidaus organai, pavyzdžiui, kvėpavimo takai ir žarnynas.
Kaip sau padėti?
Kartais dilgėlinė išnyksta savaime be jokio gydymo, nors šaltos šluostės uždėjimas ant išbertos vietos gali padėti nuraminti odą. Jei tai nepadeda, išbandykite be recepto parduodamą geriamąjį antihistamininį vaistą, kad sumažintumėte niežulį ir patinimą. Vis dar nesulaukiate palengvėjimo? Kreipkitės į gydytoją dėl priešuždegiminių vaistų skyrimo.
7. Pūslelinė
Ant lūpų iškilusią pūslelę tikriausiai esame turėję visi. Vis dėlto kartais Herpes simplex viruso sukeliama būklė pasireiškia ir kitose kūno vietose. Nors herpes simplex viruso (HSV) infekcijos gali būti perduodamos lytiniu keliu, tai nėra vienintelis būdas, kaip virusas perduodamas tarp žmonių. Medikų teigimu, mažiausiai 80 proc. žmonių yra užsikrėtę herpeso virusu, kai pradeda lankyti darželį. Tai įvyksta dėl bendrų žaislų, giminaičių bučinių ir kitų kontaktų su viruso nešiotojais.
Mūsų imuninė sistema paprastai kovoja su šia liga, todėl simptomų visi užsikrėtusieji nejaučia. Tačiau apie 20 proc. žmonių išberia.
Burnos herpesas, dažniausiai 1 tipo HSV, paprastai yra opaligės kaltininkas, kuris atsiranda vaikystėje per neseksualinį kontaktą.
Herpeso protrūkį gali sukelti stresas, liga, nuovargis ir saulės spinduliai, teigia „Harvard Health Publishing“. Nors tai pasitaiko retai, tačiau lazerio ir injekcinės procedūros (pvz., lūpų užpildas) gydytojo kabinete taip pat gali išprovokuoti bėrimą.
Herpeso infekcijos paprastai kartojasi toje pačioje kūno vietoje, nes virusas gyvena po oda.
Kaip sau padėti?
Herpesą gali būti sudėtinga diagnozuoti, nes bėrimai dažnai atrodo kaip alerginė reakcija. Tokiu atveju gydytojas gali paimti viruso mėginį, atlikti kraujo tyrimą arba padaryti biopsiją, kad patvirtintų, jog bėrimo priežastis – HSV.
Vaistų nuo HSV nėra, tačiau receptiniai antivirusiniai vaistai gali sumažinti pūslelinės protrūkių skaičių ir ligos sunkumą bei trukmę.
Gydytojas gali paskirti ir vietinio poveikio priemonių, kurios padeda sumažinti simptomus.
8. Juostinė pūslelinė
Tai virusinis bėrimas, dažnai atsirandantis po vėjaraupių. Šie skausmingi, niežtintys ir dilgčiojantys bėrimai paprastai atsiranda ant liemens vienoje kūno pusėje, kartais – ant veido. Todėl virusą labai lengva diagnozuoti.
Svarbu žinoti, kad juostine pūsleline sergantys žmonės neplatina viruso kitiems žmonėms, tačiau jie gali užkrėsti kitus vėjaraupiais, jei tas asmuo nesirgo vėjaraupiais ir neturi susidariusio imuniteto.
Kaip sau padėti?
Nuo juostinės pūslelinės apsaugos skiepai. Jei virusu jau užsikrėtėte ir simptomai pasireiškė, antivirusiniai vaistai gali sumažinti juostinės pūslelinės protrūkio sunkumą ir trukmę, ypač jei jie išgeriami per tris dienas nuo bėrimo atsiradimo. Jei jaučiate nedidelį skausmą, gali padėti be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, vėsus prausiklis, kalamino losjonas arba avižų vonia.
