Štai 10 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie mirtį, rašo „Everydayhealth“.
Mirtis yra procesas
Yra daugybė mirties priežasčių, ir daugelis jų yra momentinės. Tačiau žmonėms, kurie žino, kad artėja mirtis – dėl ligos ar senatvės, sako, kad šį metą išduoda tam tikri ženklai.
Šie požymiai yra sulėtėjęs kvėpavimas, širdies ritmo sumažėjimas arba susilpnėjimas, kraujospūdžio (AKS) sumažėjimas ir odos spalvos pasikeitimas. Tiesa, šis procesas ir simptomų pasireiškimo eiliškumas kiekvienam žmogui gali būti šiek tiek kitoks.
„Prieš mirtį žmogus paprastai išblykšta, nes sumažėja kraujospūdis. Pirštai gali atšalti arba pamėlynuoti. Jei užčiuosite žmogaus pulsą, jis bus silpnas, o tada mirštantysis pradės nereguliariai kvėpuoti - tai ženklas, kad reikalai klostosi gana grėsmingai“, – sako dr. Zachary Palace.
Kai kvėpavimas sulėtėja, tikėtina, kad artėja mirtis
Dr. Z.Palace aiškina, kad tarp įkvėpimų gali būti tarpai, per kuriuos atrodo, kad žmogus nustojo kvėpuoti maždaug 15-20 sekundžių. Nors tai artimuosius, kurie yra šalia žmogaus, neramina, reikia suprasti, jog tai – normali mirties proceso dalis.
Yra 2 mirties etapai
Pirmasis etapas, vadinamas klinikine mirtimi, įvyksta, kai žmogaus širdis nustoja plakti. Maždaug po 4-6 minučių smegenų ląstelės pradeda mirti dėl deguonies netekimo ir ištinka biologinė mirtis. Nors kartais įmanoma atgaivinti žmones klinikinės mirties metu, biologinės mirties metu to padaryti neįmanoma.
Skubioji medicinos pagalba ne visada tokia veiksminga, kaip rodoma per televizorių
Tokie serialai kaip „Greitoji pagalba“ ir „Grei Anatomy“ daugelį privertė manyti, kad kardiopulmoninis gaivinimas išgelbsti daugumos žmonių gyvybes. Žurnale „Emergency Medicine Journal“ atliktame tyrime 95 proc. iš 500 skubios pagalbos skyriaus pacientų didžiąją dalį informacijos apie dirbtinį kvėpavimą sako gavę iš televizijos laidų, o daugiau nei pusė jų manė, kad dirbtinio kvėpavimo sėkmės rodiklis yra 75 proc.
Tačiau realybė yra kitokia, ypač lėtinėmis ligomis sergančių žmonių atveju. Ankstesnių tyrimų duomenimis, bendras išgyvenamumas po dirbtinio kvėpavimo sustojus širdžiai ne ligoninėje vidutiniškai sudaro apie 12 proc., o sustojus ligoninėje – nuo 24 iki 40 proc. Nors dirbtinis kvėpavimas iš tiesų išgelbėja daug gyvybių, jis taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad svarbu aptarti galimą gaivinimo riziką ir naudą su gydytoju ir artimaisiais, ypač kai kalbama apie gyvenimo pabaigos priežiūrą.
Klausa gali būti paskutinis išnykstantis pojūtis
Manoma, kad klausa yra paskutinis prieš mirtį prarandamas pojūtis. Žurnale „Scientific Reports“ atliktas tyrimas parodė, kad likus kelioms valandoms iki gyvenimo pabaigos hospiso pacientų klausos sistema reagavo panašiai kaip jaunų, sveikų kontrolinių asmenų klausos sistema.
Išlydintiems artimąjį patariama iki paskutinės minutės su juo kalbėtis ir dalytis jausmais, nes jie gali girdėti, ką mes sakome.
Galite šlapintis ir tuštintis
Kai esame gyvi, mūsų smegenys nuolat siunčia signalus ir nurodo įvairioms kūno dalims, ką daryti. Mirštant šie signalai nustoja sklisti ir mūsų raumenys dažniausiai atsipalaiduoja. „Šlapimo pūslės kaklelis nuolat susitraukinėja, todėl, kai nebėra nervinių signalų šlapimo pūslei ar žarnynui, jie atsipalaiduoja“, – sako dr. Z.Palace. Pasak jo, todėl neretai iškart po mirties pasitaiko, kad šlapimas išteka, taip pat žmogus gali pasituštinti.
Morfinas vartojamas tik su išėjimu susijusiam skausmui malšinti
Pasak medikų, gana dažnas klaidingas įsitikinimas, kurį jie girdi, yra tas, kad morfinas pacientams duodamas tam, kad sukeltų mirtį. Iš tiesų taip nėra – morfinas niekada neskiriamas, siekiant pagreitinti mirtį. Tai – neteisėta. Pagrindinis šio vaisto tikslas – sumažinti skausmą, kurį patiria mirštantysis.
Mirštantiems žmonėms sumažėja kraujospūdis ir į jų organus patenka mažiau deguonies. Organizmas reaguoja kvėpavimu, beviltiškai bandydamas padidinti kvėpavimo dažnį. Gydytojai tai vadina oro badu.
„Šeimos nariams labai sunku pastebėti tą dusulį, nes jis, žinoma, atrodo skausmingas, todėl čia svarbiausias vaidmuo tenka morfijui“, – sako dr. Z.Palace ir priduria: „Tinkama morfino dozė sumažina oro alkio jausmą, todėl jie kvėpuoja ramiau ir patogiau.“
Visas kūnas gali būti miręs, bet tam tikros jo dalys vis dar gyvos
Smegenys yra pirmas organas, kuris pradeda irti, o paskui jas pradeda irti ir kiti organai. Organizme, ypač žarnyne, esančios gyvosios bakterijos vaidina svarbų vaidmenį šiame irimo procese, arba puvimo procese. Dėl šio irimo atsiranda labai stiprus kvapas, vadinamas mirties kvapu. Kartais jis gali būti labai ryškus, kartais – mažiau juntamas, bet užuosti jį galima.
Gali būti, kad sąvoka, jog miršant gyvenimas prabėga prieš akis, turi mokslinį paaiškinimą
Kai žmogus miršta filme, įprasta, kad prieš jo akis prabėga prisiminimai iš įvairių gyvenimo laikotarpių. Pasirodo, šiame reiškinyje gali būti mokslinės tiesos. 2022 m. paskelbtame tyrime tyrėjai aprašė mirštančio vyro atvejį, kuris, atrodo, patyrė staigų atminties blyksnį likus vos kelioms sekundėms iki širdies sustojimo.
Gydytojai atliko 87 metų paciento, kuris atsidūrė ligoninėje po to, kai nukritęs patyrė kraujavimą į smegenis ir mirė sustojus širdžiai, smegenų skenavimą. Širdžiai sustojus, skenavimas buvo tęsiamas ir parodė maždaug 30 sekundžių trukusį smegenų bangų aktyvumo protrūkį, susijusį su atmintimi ir sapnavimu. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šis aktyvumo blyksnis galėjo būti prisiminimai, atsikartojantys iš jo gyvenimo.
Senesniame graužikų tyrime buvo nustatytas panašus aukštas smegenų bangų lygis netrukus po to, kai nustojo plakti žiurkių širdys.
Sąmonė gali tęstis ir po mirties
Mokslininkai jau seniai bando suprasti, kas vyksta su protu po mirties. 2023 m. rugsėjį žurnale „Resuscitation“ paskelbtas širdies sustojimą patyrusių pacientų tyrimas gali pateikti kai kuriuos atsakymus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 550 pacientų iš JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninių, kuriems buvo daromas dirbtinis kvėpavimas sustojus širdžiai. Mažiau nei 10 proc. tiriamųjų atsigavo, tačiau iš šių išgyvenusiųjų 4 iš 10 prisiminė tam tikrą sąmonės laipsnį dirbtinio kvėpavimo metu.
Kai kurie iš jų aprašė turėję aiškią patirtį, įskaitant atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, įvykių stebėjimą be skausmo ir prasmingą savo santykių bei veiksmų vertinimą. Tyrėjai taip pat stebėjo smegenų skenavimo modelius, susijusius su mąstymu ir atmintimi, praėjus valandai po dirbtinio kvėpavimo.
„Tai pirmas didelis tyrimas, parodantis, kad šie prisiminimai ir smegenų bangų pokyčiai gali būti universalių, bendrų vadinamosios artimos mirties patirties elementų požymiai“, – teigė šio tyrimo autorius Samas Parnia, medicinos mokslų daktaras, Niujorko universiteto (JAV) medicinos katedros docentas.
