Mokslininkų teigimu, dažni sunkumai, ieškant tinkamo žodžio, gali reikšti pokyčius smegenyse, atitinkančius ankstyvąsias (ikiklinikines) Alzheimerio ligos stadijas, t.y. prieš pasireiškiant akivaizdesniems simptomams.
Tačiau neseniai Toronto universitete atliktas tyrimas rodo, kad būtent kalbos greitis, o ne sunkumai ieškant žodžių, yra tikslesnis vyresnio amžiaus žmonių smegenų sveikatos rodiklis.
Naudojo dirbtinį intelektą
Tyrėjai paprašė 125 sveikų suaugusiųjų nuo 18 iki 90 metų amžiaus išsamiai apibūdinti sceną. Vėliau šių aprašymų įrašai buvo analizuojami dirbtinio intelekto (DI) programine įranga, kad būtų galima išskirti tokius požymius kaip kalbėjimo greitis, pauzių tarp žodžių trukmė ir vartojamų žodžių įvairovė.
Dalyviai taip pat atliko standartinius testus, kuriais vertinama koncentracija, mąstymo greitis, gebėjimas planuoti ir atlikti užduotis. Su amžiumi susijęs šių „vykdomųjų“ gebėjimų silpnėjimas buvo glaudžiai susijęs su asmens kasdienės kalbos tempu, o tai rodo, kad šis silpnėjimas yra platesnio masto nei tik sunkumai, ieškant tinkamo žodžio.
Naujas šio tyrimo aspektas buvo „paveikslėlio ir žodžio suradimo užduoties“ naudojimas – tai gudri užduotis, skirta atskirti du objekto įvardijimo etapus: tinkamo žodžio radimą ir nurodymą smegenims, kaip jį ištarti garsiai.
Atliekant šią užduotį dalyviams buvo rodomi kasdienių daiktų (pvz., šluotos, kėdės) paveikslėliai, o tuo pat metu buvo klausomasi garso įrašo, kuriame skamba žodis, kurio reikšmė yra susijusi su paveikslėlio pavadinimu (pvz., „šluostė“ – dėl to sunkiau sugalvoti paveikslėlio pavadinimą) arba kuris skamba panašiai.
Įdomu tai, kad tyrimo metu nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonių natūralios kalbos greitis buvo susijęs su jų greičiu įvardijant paveikslėlius. Tai rodo, kad su amžiumi vykstantys kognityviniai ir lingvistiniai pokyčiai gali būti susiję ne su konkrečiais žodžių atgaminimo atmintyje sunkumais, o su bendru duomenų apdorojimo sulėtėjimu.
Nors mokslininkai pažymi, kad reikėtų tęsti tyrimus, jie pabrėžia, kad kalbos dažnio pokyčiai gali būti svarbus, tačiau subtilus kognityvinės sveikatos požymis, galintis padėti atpažinti žmones, kuriems gresia pavojus, kol nepasireiškė sunkesni simptomai.
