Pasaulio Alzheimerio ligos asociacijas vienijančios organizacijos „Alzheimer‘s Disease International“ (ADI) paskelbta ataskaita „Požiūrio į demenciją pokyčiai 2024“, kurioje nustatyta šokiruojanti dalis, kad 80 proc. visuomenės vis dar klaidingai tiki, kad demencija yra įprasto senėjimo dalis, o ne sveikatos būklė.
„Šis klaidingas požiūris į demenciją kelia didelį susirūpinimą ypač dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų neinformuotumo, nes to pasekmė – atidėta diagnozė ir apribota prieiga prie tinkamo gydymo, priežiūros ir paramos“, – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė.
Ji priduria, kad tokio požiūrio paplitimas šiandien, kai mokslo srityje aktyviai vystomi nauji būklės progresavimą siekiantys paveikti gydymo ir pažangūs diagnozavimo būdai, yra šokiruojantis.
„Būtina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai geriau suprastų, jog demencija yra sveikatos būklė, kurią sukelia daugybė ligų, kurių dažniausia – Alzheimerio liga. Tik didinant specialistų informuotumą galime pasiekti, kad būklė būtų sparčiau diagnozuojama, būtų atvertos galimybės asmeniui gauti gydymo ir priežiūros paslaugas bei paramą, kuri sudarytų sąlygas žmonėms ilgiau likti aktyviems, ilgiau dirbti, gyventi savo namuose ir bendruomenėje", - tvirtina I. Petkutė.
88 proc. žmonių, turinčių demenciją, nurodė, kad jie patyrė stigmą
ADI teigia, kad paplitusios klaidingos su demencija susijusios stigmos, su kuria susiduria demenciją turintys ir jų artimieji.
„Turėjau 10 metų įtikinėti sveikatos priežiūros specialistus, kad mano vyrui kažkas net taip. Į mano kreipimąsi nebuvo žiūrima rimtai... Diagnozavimas užtruko nedovanotinai ilgai, – pasakoja Vida Stokienė, globojanti savo vyrą. - Adekvatus požiūris ir laiku gauta diagnozė būtų leidusi imtis veiksmų pažinti būklę, geriau suprasti ne vien, kaip padėti mano vyrui, bet kaip stiprinti jo sveikatą ir lėtinti ligos progresavimą“.
Ši nuomonė atsispindi ataskaitoje, kurioje yra 24 ekspertų iš viso pasaulio esė apie visa apimančias problemas, susijusias su požiūriu į demenciją, taip pat stigmos atvejų tyrimai ir iniciatyvos jai spręsti.
Ataskaitoje pateikti liudijimai atspindi neigiamą klaidingų nuostatų įtaką asmens galimybėms gauti pagalbą laiku.
„Tikėtina klaidingų nuostatų priežastis Lietuvoje – nepakankamas arba nekokybiškas ugdymas apie demenciją. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad to pasekmė – atidėta, neteisinga diagnozė arba, apskritai, jos nebuvimas,” – sako I. Petkutė.
Stigmos pasekmė – patiriama izoliacija ir atskirtis
Ataskaita atkreipia dėmesį, kad dėl didėjančios stigmos žmonės, sergantys demencija, izoliuojasi – didelę izoliaciją ir atskirtį patiria tiek asmenys, turintys demenciją, tiek jų artimieji.
„31 proc. apklaustų demenciją turinčių asmenų nurodo, kad vengia dalyvauti visuomenėje dėl jaučiamos baimės ir nepriėmimo visuomenėje. Net 47 proc. nurodė vengiantys lankyti draugus ir artimuosius, 43 proc. – nustojo kviesti žmones į svečius,“ – pažymima tyrime.
Savo patirtimi pasidalijo Žaneta Janonienė, globojanti mamą: „Globojančių gyvenimas labai pasikeičia, o aplinkoje atsiranda baimė ir nenoras žinoti, kaip yra sunku. Yra paprasčiau atsiriboti, kad tavęs tai neliečia.“
„Mes žinome, kad socialinė izoliacija yra rizikos veiksnys, didinantis demencijos riziką ir socialinė izoliacija gali neigiamai veikti patiriamus simptomus, asmenų psichikos sveikatą. Tad paplitusi stigma kelia didelį susirūpinimą,” – reflektavo Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė.
