Ilgaamžiškumo temos šiuo metu „ant bangos“ ir apie tai, kaip geriau jaustis vyresniame amžiuje, ką daryti, kad kuo ilgiau būtume sveiki, diskutuojama vis daugiau.
Kokia yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė?
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro Nacionalinio sveikatos statistikos centro preliminariais duomenimis, 2021 m. vidutinis žmogus gali tikėtis gyventi 76,1 m. Šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo dėl padidėjusio mirtingumo, susijusio su širdies ligomis, lėtinėmis kepenų ligomis ir savižudybėmis, rašoma Usa Today.
Tačiau vidutinė gyvenimo trukmė įvairiose šalyse skiriasi, o šiuo metu ji pasaulyje siekia 73 metus. Kai kuriose šalyse ji ilgesnė. „Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žmogaus vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 76,4 m. abiejų lyčių asmenims arba 79,3 metų moterims ir 73,5 metų vyrams“, – sako daktarė Julia Adamian.
Kodėl vieni žmonės gyvena ilgiau nei kiti?
Šiems skaičiams didžiausią įtaką daro genetika ir asmeninio gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mitybos pasirinkimas ir aktyvumo lygis. Dr. Amitas Shahas, Mayo klinikos geriatras sako, kad „iki 25 proc. ilgaamžiškumo lemia genetika“. Likusią dalį, anot jo, lemia „nuo mūsų priklausantys veiksniai“.
„Kai kurie žmonės turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu“, – antrina daktaras Justinas Jonesas, pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ir „Revere Health“ vyriausiasis gydytojas Jutoje, nors jis taip pat pabrėžia, kad net ir toks polinkis nebūtinai turi būti galutinis, jei žmogus tinkamai rūpinasi savimi.
Socialinis ir ekonominis statusas taip pat labai svarbus sveikam senėjimui ir ilgaamžiškumui, o labiausiai nukenčia skurdžios vietovės, kuriose ribotos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Socialinė aplinka taip pat turi įtakos. „Žmonės, gyvenantys visuomenėse, kuriose daugiausia ilgaamžių (kaip aprašyta Dano Buettnerio knygoje „Mėlynosios zonos“), pasižymi dideliu socialiniu aktyvumu ir vyresnio amžiaus žmonių vaidmenimis šeimoje ir visuomenėje“, – sako A.Shahas.
Tai patvirtina ir puikus 80 metų rengtas mokslinis laimės tyrimas. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad tvirti santykiai ir nuolatinis bendravimas su žmonėmis lemia ir gyvenimo kokybę, ir trukmę, kurią galima tikėtis nugyventi.
Kaip gyventi ilgiau?
Norint gyventi kuo ilgiau, svarbu palaikyti prasmingus santykius ir jausti, kad mūsų egzistavimas yra svarbus. „Manau, kad labai svarbu turėti gyvenimo tikslą, kad ir ką jis žmogui reikštų, – sako A.Shahas. - Kaip sakė vienas iš mano ilgaamžių pacientų: „Gydytojau, reikia turėti priežastį keltis ryte!“ Specialistas sako, kad taip pat labai svarbu palaikyti sveiką svorį, reguliariai užsiimti fizine veikla ir šalinti širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.
„Geriausi būdai užtikrinti ilgaamžiškumą yra sveiki mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai“, – antrina J.Jonesas. Pasak jo, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą mitybą, pavyzdžiui, gauti daug skaidulinių produktų, liesų baltymų, neskaldytų grūdų, daug vaisių ir daržovių, bet ir vengti maisto produktų, kurie, kaip žinoma, daro didžiausią žalą, pavyzdžiui, itin apdorotų produktų, pridėtinio cukraus ir pernelyg daug raudonos mėsos. Taip pat rekomenduojama vengti tabako gaminių ir riboti alkoholio vartojimą. „Galiausiai nenuvertinkite nuoseklios profilaktinės priežiūros, kasmet tikrinkitės sveikatą, atlikite periodinius kraujo tyrimus, dalyvaukite prevencinėse programose“, – pataria J.Jonesas.
„Mes esame tai, ką valgome ir geriame, kiek judame, ką galvojame, koks mūsų požiūris į įvykius, koks mūsų atsparumas stresui ir kiek rūpinamės vieni kitais“, – sako J.Adamian.
