„Šiuo metu gyvename ilgiausiai žmonijos istorijoje, stebime akivaizdų gyvenimo trukmės ir kokybės ilgėjimą. Tačiau norint ilgaamžiškumo, neužtenka vien ilgai gyventi – reikia gyventi ir kokybiškai. O norint to pasiekti, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į savo įpročius ir juos koreguoti“, – sako gydytoja Gitana Lapinskaitė, daugiau nei 10 metų dirbanti su ilgaamžiškumui skirtais produktais bei sprendimais.
Pasak jos, dažniausiai apie ilgaamžiškumą susimąstoma tik vyresniame amžiuje – jaunimas gyvenimo kokybe rūpinasi kiek mažiau.
„Negali ant jaunų žmonių pykti, nes jauname amžiuje atrodo, kad gyvensi amžinai. Esu sutikusi jaunuolių, kurie net nežinojo savo kraujospūdžio, kurį pamatavus paaiškėjo, kad šis gerokai per didelis. Vyresni žmonės labiau suinteresuoti keisti gyvenimo būdą, nes jau turi patirties ir žino daugiau apie gyvenimo kokybę“, – sako G. Lapinskaitė.
Esu sutikusi jaunuolių, kurie net nežinojo savo kraujospūdžio, kurį pamatavus paaiškėjo, kad šis gerokai per didelis.
Ilgaamžiškumo ekspertė atkreipia dėmesį į dar vieną momentą – nors jauni žmonės nėra linkę galvoti apie savo gyvenimo trukmę, jie jau dabar yra pavargę, tad kyla pavojus, kad po kelerių metų bus visai perdegę.
Ne sprintas – o maratonas
Pašnekovės teigimu, ilgaamžiškumo tendencijas skatina ne tik augantis žmonių sąmoningumas, bet ir medicinos pažanga – per pastaruosius 20 metų sužinota kur kas daugiau, kaip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę, nei per 100 metų.
„Šiuo metu mes kur kas geriau suprantame, kokie procesai ir kodėl vyksta žmogaus organizme, kaip žmogų veikia aplinka ir jo gyvenimo būdas. Ilgėjančiai gyvenimo trukmei nemažai įtakos turi ir ankstyva ligų diagnostika, inovatyvūs gydymo metodai“, – pasakoja G. Lapinskaitė.
Vis dėlto, siekiant ilgaamžiškumo nėra vieno veiksmingo metodo – stebuklingos dietos ar gėrimo, pratimo, kuris prailgintų gyvenimą.
Ilgėjančiai gyvenimo trukmei nemažai įtakos turi ir ankstyva ligų diagnostika, inovatyvūs gydymo metodai
„Tai turi būti kompleksinis požiūris į savo sveikatą ir savijautą, sąmoningai pasirinkta gyvenimo kryptis. Svarbiausi dalykai – miegas, maistas, judėjimas ir poilsis. Tačiau jei norime kitokio rezultato gyvenime, turime pradėti gyventi kitaip, nes darant tą patį, rezultatas nedžiugins. Taigi turime ne tik kokybiškai ilsėtis, subalansuotai maitintis, bet ir judėti, sportuoti, išlaikyti sveiką darbo ir poilsio balansą, ir tai daryti nuolat, nes kelionė ilgaamžiškumo link nėra trumpų atstumų sprintas“, – sako G. Lapinskaitė.
Kitų metų sausį „Eglės sanatorijoje“ startuos nauja gydomoji programa Longevity, skirta ilgaamžiškumui. Ją sudarys NAD+ (niacino B3 vitamino kofermentas atsakingas už energijos gamybą ir ląstelių regeneraciją), kūno sudėties tyrimai, gliukozės kiekio stebėsena, gydytojų konsultacijos, gydomosios procedūros, maisto papildų paketas ir dar daugiau.
„Visada geriau užsiimti profilaktika, nei gaisro gesinimu, šiuo atveju, netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų gydymu ar sveikatos problemų šalinimu. Pailsėjęs žmogus jaučiasi geriau, turi daugiau jėgų kasdienėms užduotims atlikti bei įveikti. Gyvename išties nuolatinės skubos ir bėgimo laikais, tad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savimi“, – sako G. Lapinskaitė.
Pašnekovė pabrėžia, kad dažnas guodžiasi, jog pagyvens kažkada ateityje, tačiau užsisuka užburtame rate: „Gyvenimo tikslai nesibaigia ties užaugintais vaikais, pastatytais namais ar pasodintais medžiais, gyvenimas turi tęstis ir po to. Atidėdami kokybišką gyvenimą vėlesniam laikui turime suprasti, kad jei dabar nieko nedarysime, tos sveikos senatvės galime ir nesulaukti.“
