Endokrinologė perspėja dėl II tipo cukrinio diabeto: sergančiųjų – vis daugiau ir vis jaunesnių

Visgi, kaip 15min patikina Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja endokrinologė Giedrė Mašalienė, II tipo cukrinio diabeto dažnai galime išvengti. Tereikia tinkamai rūpintis savo sveikata, sveikatai palankia mityba, būti fiziškai aktyviems ir kontroliuoti savo kūno svorį.

Sergantieji dažniausiai turi viršsvorio

Pasak 15min kalbintos gydytojos endokrinologės G. Mašalienės, cukrinis diabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, skirstomas į du tipus.

I tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama jaunesniame amžiuje. Jis būna autoimuninės kilmės – žmogaus imunitetas puola ir sunaikina insuliną gaminančias ląsteles. Liga pasireiškia ūmiai, ją išprognozuoti yra gana sunku. Jos simptomai – aukšta glikemija, troškulys ir svorio kritimas.

Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja endokrinologė Giedrė Mašalienė

Tuo tarpu II tipo cukrinis diabetas siejamas su audinių atsparumu insulinui. Nors kasa insuliną gamina, bet gliukozė negali patekti į ląstelių vidų. Dėl to padidėja gliukozės kiekis kraujyje, vystosi diabeto komplikacijos.

Kaip pažymi pašnekovė, pastaruoju metu sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu vis daugėja. Nerimą kelia tai, kad pacientams ši liga nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Paklausta, kodėl taip yra, specialistė įvardija keletą veiksnių: pašėlusį gyvenimo ritmą, nereguliarią mitybą bei mažą fizinį aktyvumą.

Anot jos, Lietuvoje viršsvorio turi net 60 proc. suaugusiųjų, o tai irgi paskatina šios ligos atsiradimą.

„Tipinis mūsų pacientas – nutukęs arba turintis viršsvorio, sergantis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimais, išemine širdies liga, periferinėmis kraujagyslių ligomis“, – kalba G. Mašalienė.

Shutterstock nuotr./Nutukimas

Pacientams matuoja liemens apimtį

II tipo cukrinis diabetas, kaip įvardija gydytoja endokrinologė, dažniausiai yra slapta liga – pirmieji simptomai pasireiškia tik jai jau toli pažengus. Jie apima silpnumą, nuovargį, regėjimo sutrikimus, troškulį bei galūnių tirpimą, dilgčiojimus, prakaitavimą. Kadangi šie simptomai galimi sergant kitomis ligomis, su cukralige pacientai jų iškart nesusieja.

Visgi labai svarbu šią ligą „pagauti“ ir ją pradėti gydyti laiku. Priešingu atveju, gresia komplikacijos – gali sutrikti rega, vidaus organų veikla, dėl kraujagyslių pakitimų pasireikšti infarktas ar insultas, ne vienam pacientui besibaigiantis ir mirtimi.

Anot pašnekovės, siekiant padėti pacientams cukraligę nustatyti dar ankstyvoje stadijoje, dėl šios ligos vieną kartą per metus turi tikrintis bet kurio amžiaus asmenys, turintys bent vieną iš rizikos veiksnių. Specialistai atsižvelgia į tai, ar pacientas neserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei lipidų apykaitos sutrikimais, ar cukraligės neturi jo pirmos eilės giminaičiai.

Be to, žiūrima, ar paciento kūno masė nesiekia daugiau nei 25 kg kvadratiniam metrui, matuojama ir jo liemens apimtis. Anot G. Mašalienės, didesnė rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu yra tuomet, kai vyrų liemens apimtis yra didesnė nei 102 cm, o moterų – didesnė nei 88 cm.

123RF.com nuotr./Nėščia moteris tikrinasi cukraus kiekį kraujyje

Gydytoja endokrinologė priduria, kad ši liga gali pasireikšti ir moterims, kurios anksčiau sirgo gestaciniu (nėščiųjų) diabetu, taip pat toms, kurios yra pagimdžiusios kūdikį, svėrusį daugiau negu 4 kg.

Daugiausia dėmesio – mitybai ir sportui

Kaip aiškina pašnekovė, rizikos veiksnių turintiems žmonėms šeimos gydytojas reguliariai tikrina gliukozės kiekį kraujyje. Esant reikalui, atliekamas ir gliukozės tolerancijos testas, laikomas „auksiniu standartu“ anksti diagnozuojant II tipo cukrinį diabetą.

„Jeigu šeimos gydytojas nevalgiusiam pacientui randa padidėjusią gliukozę, jį nukreipia gliukozės tolerancijos mėginiui. Pacientas iki tyrimo turi būti 12–14 val. nevalgęs, nesloguoti ir nekarščiuoti. Atėjus ryte, laborantė jam paima kraujo, padaro gliukozės tirpalo, pacientas jį sugeria, 2 val. ramiai palaukia prie laboratorijos ir kraujo tyrimą pakartoja. Pagal to tyrimo duomenis nustatoma, ar tai yra normali būklė, ar būklė iki diabeto (prediabetas), ar diabetas“, – dėsto specialistė.

Pacientui diagnozavus II tipo cukrinį diabetą, pasak gydytojos endokrinologės, tolesnė gydymo eiga labai priklauso nuo to, kokios gretutinės ligos diagnozuotos, tikslinamos diabeto komplikacijos. Nors pacientui ir skiriami vaistai, padedantys normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, visgi daug dėmesio skiriama paciento gyvenimo būdo pokyčiams.

Shutterstock nuotr./Mityba

„Labai svarbu, kad pacientas sumažintų savo kūno masę. Visada rekomenduojame peržiūrėti savo mitybą: rinktis sveikesnius produktus, maitintis reguliariai, vengti greitų angliavandenių, miltinių, krakmolingų produktų. Taip pat svarbu yra didinti savo fizinį aktyvumą. Numetus svorio, sumažinus riebalinį sluoksnį, gerėja angliavandenių apykaita. Kartais taip, pakeitus savo įpročius, pacientams jų glikemijos labai gražiai susitvarko, diabetas kaip ir atsitraukia“, – tikina G. Mašalienė.

Visgi, tęsia ji, net ir tokiu atveju cukraligės diagnozė žmogų lydi iki pat gyvenimo galo. Diabetas ir toliau yra aktyviai stebimas šeimos gydytojo, kas 3–4 mėnesius pacientui atliekami specialūs tyrimai, kartą per metus jis siunčiamas pasitikslinti dėl komplikacijų.

Norint viso to išvengti, anot pašnekovės, labai svarbu reikiamų pokyčių imtis nedelsiant. „Jūs galite pakeisti savo likimą – šia liga galite nesusirgti arba ją atitolinti. Viskas yra mūsų rankose“, – tikina pašnekovė, pridurdama, jog cukraligė vienodai paliečia visus – tiek vyrus, tiek moteris.