Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo.
„Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 m. iki rugsėjo 5 d. jau buvo nustatyti 463 atvejai. Tokį ligos protrūkį gali lemti mažėjančios skiepijimo apimtys bei kas 3–5 m. padidėjantis sergamumas užkrečiamomis ligomis“, – sako šeimos gydytoja.
Kaip susergama kokliušu?
Dažniausiai kokliušu sergama šaltuoju metų sezonu – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, o ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Oro lašeliniu būdu patekusi į viršutinius kvėpavimo takus, ji kolonizuoja gleivinę ir pradeda išskirti toksinus, todėl prasideda uždegimas.
„Užkratas sklinda nuo užsikrėtusio žmogaus, jam kosint ar čiaudint. Dažniausiai kokliušu užsikrečia įvairaus amžiaus vaikai, ypač – kūdikiai ir naujagimiai, kadangi jų imunitetas yra silpnesnis.
Svarbu paminėti, kad mažamečius kokliušu neretai užkrečia vyresni broliai ar sesės bei tėvai, kurie, nors patys ir nesuserga, perneša ligos sukėlėją“, – pažymi K. Girdvainytė.
Nors ši bakterija ir nepatenka į kraujotaką, dėl jos stipriai nukenčia kvėpavimo takų veikla ir pablogėja paciento gyvenimo kokybė.
Kaip pasireiškia ši liga?
Verta atkreipti dėmesį, kad užsikrėtus kokliušu, kurį laiką nepasireiškia jokie simptomai, o pirmieji negalavimo požymiai atsiranda praėjus 7–10 arba net po 21 dienos.
Ligos pradžia dažniausiai primena peršalimą – pasireiškia slogavimas, čiaudulys, lengvas kosulys bei nedidelis karščiavimas.
„Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa „lojantis“, priepuolinis, kartais netgi gali sukelti vėmimą. Tokia būklė gali tęstis iki kelių mėn. ir dėl savo intensyvumo kelti itin didelę grėsmę kūdikiams, kadangi jiems kosint, gali sustoti kvėpavimas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Atsiradus stipriam, spazminiam, priepuoliniam kosuliui labai svarbu nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Jei šis simptomas užsitęsia ilgiau nei 3 sav., liga gali būti gydoma antibiotikais, tačiau jie veiksmingiausi ankstyvame ligos etape – pirmą ar antrą savaitę, kol dar nėra stipraus, ištisinio kosulio priepuolių.
Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, vaikams ir suaugusiems gali būti atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti Bordetella pertussis bakteriją. Naujagimiai ir kūdikiai, kuriems įtariamas kokliušas, dažniausiai guldomi į ligoninę.
„Laiku nepradėjus gydyti kokliušo, liga gali komplikuotis ir sukelti plaučių ar ausų uždegimus, traukulius, kvėpavimo sustojimo epizodus, smegenų pažeidimą, o kūdikiai gali netgi mirti. Paskiepyti vaikai ir suaugusieji dažniausiai pasveiksta be jokių komplikacijų“, – teigia K. Girdvainytė.
Išvengti kokliušo komplikacijos padeda vakcinacija
Geriausias būdas užkirsti kelią sunkiai ligos formai bei galimoms komplikacijoms yra vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus.
Vėliau skiepai kartojami 4 bei 6 mėn. kūdikiams ir 1,5 m., 6–7 m. bei 15–16 m. vaikams. Taip pat nuo kokliušo nemokamai yra skiepijamos besilaukiančios moterys nuo 27 nėštumo sav., kad būtų apsaugoti jų kūdikiai.
„Paskiepyti kūdikius – labai svarbu. Tai ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir leidžia išvengti rimtų komplikacijų bei ilgo stacionarinio gydymo. Verta pažymėti, kad vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos bei stabligės“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Suaugę asmenys nuo kokliušo gali pasiskiepyti savarankiškai. Be to, svarbu prisiminti, jog norint išlaikyti stiprų imunitetą, naudinga kas 10 m. pasirūpinti revakcinacija.