Neatsitiktinai žinomos lietuvės irgi vis garsiau prabyla apie savo patirtis. Lėtinis nuovargis, sutrikęs miegas, karščio bangos – tik keli iššūkiai, prastinantys moterų gyvenimo kokybę.
Igaamžiškumo tyrinėtoja, žinoma pranešėja ir entreprenerė Ines O’Donovan įsitikinusi, jog apie menopauzę ir moterų gyvenimo kokybę būtina kalbėti garsiai ir drąsiai, ji tiki, jog iššūkiai ilgainiui bus vis lengviau išsprendžiami, o visuomenė turi liautis „nurašinėti“ brandaus amžiaus moteris, rašoma festivalio „Sleep Fest“ pranešime žiniasklaidai.
I.O’Donovan yra ryški ir žinoma figūra, su užsidegimu ir išmanymu aptarianti temas, susijusias su ilgaamžiškumu, menopauze, periodais iki ir po jos, neretai ji net vadinama „ilgaamžiškumo futuriste“, nes tiki naujųjų technologijų galia gerinant gyvenimo kokybę.
Didžiulę svarbą savo tekstuose ir pranešimuose I.O’Donovan skiria miegui. Būtent miego sutrikimais skundžiasi daugybė moterų, dar nė nesulaukusių menopauzės, bet išgyvenančių įžanga į ją tampantį perimenopauzės laikotarpį.
Kodėl miegas toks svarbus? Todėl, kad jis yra vienas esminių faktorių, lemiantis ne tik bendrą kasdienę savijautą, bet ir stipriai lemiantis, kiek sveiki ir ilgaamžiai būsime.
Neatsitiktinai I.O’Donovan taps viena iš pranešėjų spalio 26-ąją vyksiančiame miegui ir ilgaamžiškumui skirtame festivalyje „Sleep Fest“. Koncertų salėje „Compensa“ vyksiantis renginys bus pirmasis toks Europoje, o pranešėjais jame taps ir praktines dirbtuves ves ne tik Lietuvos auditorijai gerai žinomi veidai, bet ir pasaulinės ilgaamžiškumo temos įžymybės.
I.O’Donovan ruošiantis atvykti į Lietuvą – pokalbis su ja apie menopauzės iššūkius ir tai, ką privalo žinoti ne tik pačios moterys, jų partneriai, bet ir visuomenė.
– Mergaičių brendimas, menstruacijos – temos, kurios jau seniai nebėra tabu, apie tai kalbama šeimose, mokyklose. Tačiau toks svarbus kiekvienai moteriai periodas, kaip menopauzė, dar visai neseniai buvo savotiška „slapta tema“, aptariama moterų tarpusavyje ar gydytojo kabinete. Kas pakito, kodėl pagaliau prabilta garsiai?
– Mane nepaprastai džiugina, kad vis daugiau žmonių, ypač pačios moterys, ima kalbėti apie įžangą į menopauzę – premenopauzę – ir pačią menopauzę. Matau net kelias priežastis, kodėl įvyko šis pokytis. Visų pirma, pasaulyje šiuo metu apie 1 mlrd. moterų išgyvena menopauzę. Tai 1 iš 8 pasaulio gyventojų! Įspūdinga, tiesa? Tarsi to būtų maža, dėl visuotinai gerėjančios sveikatos apsaugos akivaizdu, jog moterų pomenopauzinis gyvenimo laikotarpis taps vis ilgesnis ir ilgesnis nei reprodukcinis periodas.
Antra, dabar menopauzę išgyvena moterys, kurios gimė seksualinės revoliucijos JAV ir Europoje laikotarpiu, jos augo ir brendo laisvės dvasioje ir jaučiasi vis laisvesnės kalbėti apie tai, ką išgyvena.
Trečia, vis aiškiau suvokiama, jog ilgus metus daugybė tyrimų buvo vykdoma atsižvelgiant į vyrus, o moterys traktuotos lyg savotiškos „mažosios vyrų versijos“. Bet mes juk puikiai žinome, jog nieko panašaus! Todėl naujų tyrimų daugėja, jie specifiškėja, yra aptariami. Dar viena priežastis – mes vis daugiau kalbame apie ligų prevenciją. Menopauzė pati savaime nėra liga, bet ji atneša iššūkių, tad prevencijos tema vis tiek tampa aktuali. Pagaliau nepamirškime ir interneto, socialinių tinklų galios: mūsų tėvų karta neturėjo priemonių ir galimybių taip plačiai dalintis savo patirtimis. Menopauzė, tai, ką patiriame jos metu – tema, kuria moterys ima atvirai kalbėti ir socialinėje erdvėje.
– Moterų organizmo hormoniniams pokyčiams perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu skiriamos studijos ir knygos. Tačiau, jei šiek tiek supaprastinus, kas gi vyksta ir kaip tai lemia savijautą?
– Išties, teks labai supaprastinti, bet pabandykime. Pirmiausia reikia imti domėn 2 hormonus – estrogeną ir progesteroną, o tada pažvelgti, kas su jais vyksta atėjus perimenopauzei, menopauzei ir postmenopauzei. Perimenopauzė moteris užklumpa vidutiniškai vos tik įžengus į 5-ą gyvenimo dešimtmetį ir šis laikotarpis gali tęstis 4-10 metų, kol prasideda menopauzė. Tarkim, vienas iš požymių, kad prasidėjo perimenopauzė, yra menstruacijų nereguliarumas. Kas vyksta su hormonais šiuo laikotarpiu? Atsiranda didžiuliai jų lygio svyravimai. Bendrai estrogeno ir progesterono ima mažėti, tačiau vyksta procesas, todėl moters kūnas atsiduria savotiškuose hormonų „amerikietiškuose kalneliuose“. Su tuo susijusi ir nuotaikų kaita, ir mažesnis atsparumas stresui, ir depresinės nuotaikos. Gali prasidėti ir karščio bangos, ir naktinis prakaitavimas, daug moterų jaučia nuolatinį bendrą nuovargį.
Kai šis laikotarpis baigiasi, ateina menopauzė. Ji nustatoma tada, kai praeina 12 mėnesių be menstruacijų. Mūsų laikais moterys menopauzės sulaukia vidutiniškai būdamos 51-erių. Šiuo laikotarpiu estrogeno ir progesterono lygis jau būna drastiškai sumažėjęs ir „amerikietiški kalneliai“ baigiasi, nemažai moterų net pasijunta geriau. Tačiau problema ta, kad energijos lygis išlieka sumažėjęs. Tiesiog perimenopauzės metu savotiškai su tuo apsiprantame, net nebefiksuojame, jog esame pavargusios, tai tampa norma. Taip pat lėtėja metabolizmas, tad daug moterų priauga papildomo svorio, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Ir visa tai labiausiai susiję su estrogeno lygio sumažėjimu.
– Minėjote karščio bangas, nuovargį ir nuotaikų svyravimus, tačiau daug moterų skundžiasi ir prastesniu miegu. Tiesa, kartais tai nurašo įtemptam gyvenimo ritmui. Ir vis tik, kas darosi su miegu?
– Pokyčiai išties dideli. Kaip jau minėjau, jau perimenopauzės laikotarpiu hormonų svyravimai tampa didžiuliai. Ir daugybei moterų kokybiškas, žvalinantis, atjauninantis miegas, deja, tampa tik tolima svajone. Jau perimenopauzės laikotarpiu apie 70 proc. moterų turi miego problemų – sunkiau užmiega, miega ne taip ramiai ir giliai. Tada ateina menopauzė, estrogeno ir progesterono lygis nusistovi žemas ir miego problemos didžiajai daliai moterų išlieka. Iš tiesų kone visos moterys tai mini – prasideda nemiga, miegas tampa fragmentuotas, tai reiškia, moteris dažnai atsibunda, o kartais ir nebeužmiega, prisideda ir miego apnėja, knarkimas.
Tarsi to būtų maža, dėl kritusio estrogeno lygio, o viena jų funkcija yra kova su įvairiais uždegimais organizme, atsiranda įvairių neaiškių skausmų, lemtų būtent uždegiminių procesų. Tarkime, jaučiamas skausmingas sąstingis pečių juostoje, skauda nugarą. Tai ir vėl prisideda prie miego kokybės – kai skauda, miegame prasčiau.
Ir nors su postmenopauze tam tikrais aspektais ateina šiek tiek palengvėjimo, deja, miego problemos daugeliu atveju išlieka. Nebemiegame tiek ilgai, tiek giliai, kad miegas atliktų savo atjauninačią funkciją, o iš smegenų būtų pašalintas visos „atliekos“. Tad ir atrodome prasčiau, ir kognityvinės funkcijos prastėja.
– Skamba bauginančiai. Paguoskite ir papasakokite, ko galima imtis – kaip keisti gyvenimo būdą, ką siūlo mokslas?
– Apie tai nemažai kalbėsiu festivalyje „Sleep Fest“ Vilniuje. Žinoma, nesame bejėgės. Jūs teisi, gyvenimo būdo pokyčiai turi didelę reikšmę. Tai principai, kurie jau seniai aptariami: miego higiena, aiški rutina, savo cirkadinių ritmų žinojimas, kokybiškas maistas, streso mažinimas. Galėčiau vardinti ir vardinti. Yra ir įvairių priemonių – nuo išmaniųjų prietaisų, fiksuojančių miego kokybę iki kūną vėsinančių čiužinių. Tačiau tai jau susiję su kova su pasekmėmis. Atsakydama į jūsų pirmąjį klausimą minėjau prevencijos svarbą. Tad dar vienas svarbus aspektas: moterys turi tartis su savo gydytojais ir gal net apsvarstyti pakaitinę hormonų terapiją.
Noriu akcentuoti, jog tai nėra bendras receptas, kiekviena iš mūsų esame unikali, tad pasitarimas su gydytoju būtinas. Tačiau visada primenu apie šią galimybę. Taigi, receptas, kaip pagerinti miegą atėjus dar tik perimenopauzei, yra daugialypis: gyvenimo būdas, naujomis technologijomis grįstos priemonės ir tai, ką gali medicina. Aš tikiu, kad tų priemonių tik daugės, iš tiesų jau ir daugėja.
– Smalsu, o kaip miegate jūs pati?
– Iš tiesų sulaukiu daug klausimų apie miegą. Kad ir kas apie tai klaustų, man tai indikatorius, jog žmogus supranta, kokią esminę reikšmę miegas turi mūsų ilgaamžiškumui. Neslėpsiu, buvo metų, kai mano miego kokybė buvo prasta. Kai ėmiau sekti savo miegą tam skirtais prietaisais, paaiškėjo, jog kasnakt giliu miegu miegu vos 27 minutes, daugeliui žmonių tai išties per mažai. Taigi, kad ir kiek daug išmanyčiau apie ilgaamžiškumą ir miegą, kokybiškas miegas išlieka ir mano pačios vienu svarbiausių prioritetų.
Kita vertus, visada sau ir kitiems sakau, kad mes gyvename nuolatinėje kaitoje – keičiasi technologijos, atsiranda naujų tyrimų, naujų priemonių. Pagaliau mes, moterys, taip pat keičiamės ir kiekvienos tie pokyčiai yra labai asmeniški. Kas galioja vienai, gali neveikti kitai. Ir atvirkščiai. Aš visiškai tikiu, kad gyvenimas perimenopauzės, menopauzės ir vėlesniu laikotarpiu gali būti puikios kokybės. O tiems, kas gesina tokį tikėjimą, sako, kad moters gyvenimas su menopauze ima riedėti tik žemyn, turiu tik vieną atsakymą – nesąmonė.
