Nors onkologinės ligos Lietuvos gyventojams kelia didžiausią baimę, tačiau vyresnio amžiaus gyventojai dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei metaboliniais sutrikimais, tokiais kaip nutukimas ir diabetas, teigia šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Šios ligos yra itin paplitusios, tačiau dažnai nepakankamai vertinamos, kol nesukelia rimtesnių sveikatos problemų. Būtent jos – o ne onkologinės ligos – yra dažniausia sveikatos grėsmė ir didžiausia lietuvių rykštė“, – pasakoja gydytojas.
Dar neatsikratėme sovietinio palikimo
Pasak V. Morozovo, nepaisant to, kad Lietuva jau yra integravusis į Vakarų Europą, sveikesnio gyvenimo būdo priėmimas vis dar vyksta lėtai. Šalyje nemažai sveikatos sutrikimų siejami su istoriniu palikimu, ypač iš sovietinio nepritekliaus laikotarpio.
„Pavyzdžiui, sovietmečiu buvo gaji klaidinga nuostata, kad gausiai ir riebiai primaitintas vaikas yra sveikas vaikas. Tai skatina netinkamus mitybos įpročius, kurie perduodami iš kartos į kartą. Ir šiandien dažnam vaikui nueiti į greitojo maisto restoraną yra šventė. Suaugusieji, deja, švenčių be lūžtančių nuo maisto stalų bei gausaus alkoholio vartojimo dar irgi neįsivaizduoja“, – priduria gydytojas.
Gilus pervargimas ir kaltės jausmas
Anot V. Morozovo, Lietuvoje taip pat yra giliai įsišaknijęs pervargimo ir kaltės jausmas – dažnai jaučiamas spaudimas daug dirbti, jaučiantis skolingiems visiems aplinkiniams. Tai veda prie fizinio ir emocinio išsekimo bei negebėjimo kokybiškai ilsėtis.
„Persidirbę ir visaip kitaip save išsekinę, dažnai daugiau niekam nebeturim jėgų ir ilsimės labai pasyviai. Grįžę iš darbo ar mokyklos, daugelis renkasi sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio, o tai skatina metabolinius sutrikimus net ir tarp jaunimo“, – pastebi V. Morozovas.
Svarbu pasilikti jėgų aktyviam poilsiui
Norint gyventi ilgiau ir sveikiau, būtina keisti požiūrį į gyvenimo būdą. Anot sveikatos specialisto, profilaktinės sveikatos apžiūros, nuolatinis dėmesys sveikatai ir emociniam balansui yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti lėtinių ligų ir užtikrinti ilgaamžiškumą.
„Reikia suprasti, kad būtent gyvenimo būdas ir emocijos turi didelę įtaką ligų atsiradimui. Dažnai mes iškart griebiamės papildų ar vaistų, o turėtume kartu su jais pulti keisti ir gyvenimo būdą“, – pabrėžia ekspertas.
Vienas iš esminių gydytojo patarimų – būti fiziškai aktyviems ir ilsėtis ne vien pasyviai.
„Dirbti reikėtų ne iki nuovargio, bet tiek, kad dar liktų laiko sau ir šeimai. Tada ir poilsis nebūtų tik gulėjimas ant sofos visą savaitgalį. Kaip tik daugeliui mūsų, ypač dirbantiems protinį darbą, rekomenduojama kasdien skirti bent valandą greitam ėjimui ir du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus arba sprinto treniruotes“, – sako V. Morozovas.
Kaip pas dantistą, taip ir pas psichologą
Dar vienas ne ką mažiau svarbus veiksnys – tinkama mityba, kuri apima įvairių grupių maisto produktus, tokius kaip švieži vaisiai, daržovės, liesi baltymai ir sveiki riebalai, vengiant perteklinio perdirbtų produktų ir cukraus vartojimo. Be to, kalorijų suvartojimas turi neviršyti mūsų kalorijų sudeginimo.
Ilgaamžiškumui ir sveikam gyvenimui būtinas ir kokybiškas miegas – anot gydytojo, nepakankamas miegas gali sukelti arba paskatinti lėtines ligas.
„Taip pat svarbu nepamiršti miego – nekokybiškas miegas gali sukelti ir paskatinti lėtines ligas. Ir dar svarbu rūpintis savo emocine sveikata – vos ne kiekvienam žmogui reikėtų kaip dantų higieną padaryti, taip ir nueiti pas psichologą ar psichoterapeutą.“
Ilgesnė pensijos trukmė kelia finansinių iššūkių
Gerėjanti Lietuvos gyventojų sveikata lemia ilgėjančią gyvenimo trukmę. Anot „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas, pandemija laikinai sutrumpino vidutinę gyvenimo trukmę, tačiau praėjusiais metais Lietuvoje ji pasiekė 77,43 metus – ilgiausią nuo 1958-ųjų, kai pradėta sekti ši statistika.
Ekspertas pabrėžia, kad tai – labai teigiama tendencija, reiškianti, kad senatvėje ir pensijoje praleidžiame vis daugiau laiko.
„Tačiau turime ir kitą šios monetos pusę: gyvenimo trukmei ilgėjant, o gimstamumui – mažėjant, visa Lietuvos visuomenė pamažu senėja ir labai realu, kad ateityje pensininkų skaičius viršys dirbančiųjų skaičių. Tai gali sukelti tiek makroekonominių, tiek asmeninių finansinių iššūkių, kai senatvėje norėsis mėgautis užtarnautu poilsiu, tačiau finansinės galimybės gali to neleisti“, – svarsto J. Daujotas.
Kaip pasirūpinti oria senatve?
Jau dabar sprendžiama, kaip ilgėjanti gyvenimo trukmė paveiks pensijas. Vienas iš galimų sprendimų – pensinio amžiaus ilginimas, tačiau gyventojai tai dažnai vertina neigiamai, teigia J. Daujotas. Kitas galimas sprendimas – imtis iniciatyvos jau dabar ir patiems kaupti pinigus savo senatvei.
Anot eksperto, savarankiškai priimami tam tikri finansiniai sprendimai suteiktų galimybę ne tik išvengti priklausomybės nuo visuomenės pokyčių, bet ir džiaugtis sveikais ir finansiškai užtikrintais senatvės metais. Patogiam gyvenimui senatvėje reikėtų užsitikrinti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.
„Vienas iš būdų tai padaryti – investuoti į II ir III pakopos pensijų fondus. Idealu tai pradėti gavus pačias pirmąsias savo pajamas, nes tuomet išnaudojamas visas sudėtinių palūkanų potencialas – kuo ilgiau investuojame, tuo daugiau mūsų pinigai spėja užaugti. Tačiau joks amžius nėra pernelyg didelis pradėti rūpintis savo finansine ateitimi“, – teigia J. Daujotas.