Anot V.Dirsės, ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srities pionieriaus Lietuvoje, žmogaus biologinio amžiaus nustatymas ir galimos mirties datos apskaičiavimas yra svarbūs, bet tai savotiškas pirmasis žingsnis. Nes šiais laikais vis garsiau kalbama apie įvairias mokslu grįstas priemones, kaip koreguoti senėjimo procesą, taigi ir nutolinti mirties datą, rašoma „Sleep Fest“ pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkas sako, kad svajonė išlikti jauniems ar bent jaunatviškiems, gyventi kuo ilgiau ir išlikti geros sveikatos – labai natūralus dažno žmogaus noras. Siekis amžinai išsaugoti jaunystę, sustabdyti laiką žmonijai būdingas šimtmečius, jei ne tūkstantmečius. Tik viduramžiais jaunystės paieškoms pasitelkta magija, o pastaruosius dešimtmečius – stebuklingi kremai ir procedūros. Tačiau pastaruosius keliolika metų svarų žodį, pagristą tyrimais ir įrodymais, vis garsiau taria mokslas. Būtent jį atstovauja ir genetikas, ilgaamžiškumo tyrimų pionierius Lietuvoje V. Dirsė.
Biologinis amžius – pagal 3 rodiklius
Anot mokslininko, tam, kad būtų galima pristabdyti organizmo senėjimą, o gal net „atsukti“ žmogaus biologinį laikrodį, mokslininkams pirmiausiai reikėjo nustatyti parametrus, kurie įvertina žmogaus biologinį amžių, organizmo gebėjimą atsinaujinti. Svarbiausi iš jų yra trys: telomerų ilgis, molekulės NAD koncentracija kraujyje ir epigenetiniai veiksniai.
Anot mokslininko, telomeros, dar vadinamos chromosomų galais, yra vienas realiausių biologinių parametrų, kuris įvertina žmogaus biologinį amžių. Aiškinant paprastai, dalis žmogaus organizmo ląstelių nuolat atsinaujina, auga ir dalinasi. Besidalinant ląstelei, dėl sudėtingų genetinių mechanizmų, telomera šiek tiek sutrumpėja. Taigi, gyvenimo eigoje nuolat besidalinant ląstelėms, natūraliai po truputį trumpėja ir telomeros. Mokslininkai pastebėjo, kad naujagimių telomeros yra labai ilgos, o senyvo amžiaus žmonių jos jau 2-3 kartus trumpesnsės. Tad žinant savo telomerų ilgį ir palyginus su bendra populiacija, galima apytiksliai įvertinti savo biologinį amžių.
Beje, būtent telomerų matavimas yra prieinamas kone kiekvienam, taip pat vis išsamiau tiriami veiksniai, kurie turi įtakos spartesniam jų trumpėjimui. Vienas iš svarbių faktorių yra miegas, jo ilgumas ir kokybė. Kaip pasakoja V. Dirsė, buvo vykdytas tyrimas, kurio pirminės išvados mokslinės bendruomenės pernelyg nė nenustebino: trumpesnės telomeros buvo nustatytos žmonėms, kurie skundėsi ilgalaike nemiga ar kitais miego sutrikimais.
„Tačiau yra ir kita medalio pusė – tyrėjai taip pat nustatė, kad trumpesnės telomeros yra tų žmonių, kurie „persimiegodavo“, tai yra, miegui skirdavo daugiau negu 8 valandas“, – patikslina ekspertas. Neatsitiktinai daugybė tyrimų, mokslinių ir populiarių tekstų bei renginių apie ilgaamžiškumą niekaip neapsieina be dėmesio žmogaus miego trukmei ir kokybei.
Antrasis rodiklis yra NAD koncentracija kraujyje. Šia santrumpa įvardijama molekulė nikotinamido adenino dinukleotidas – viena svarbiausių ir įdomiausių žmogaus organizme. Ji atsakinga už daugiau nei 500 skirtingų fermentinių reakcijų, reguliuoja beveik visus svarbiausius biologinius procesus, tarp jų, tikėtina, ir ilgaamžiškumą.
Pagaliau trečiasis parametras yra Horvato epigenetinis laikrodis. Aiškinant kiek supaprastintai, epigenetiniai veiksniai yra tokios molekulės, kurios valdo ir reguliuoja žmogaus DNR. Kitaip tariant, kur reikia suaktyvina genus, o kur reikia – nuslopina. Tai yra gyvybiškai svarbu ląstelių funkcionavimui. Buvo pastebėta, kad su amžiumi šių epigenetinių veiksnių santykinai tolygiai mažėja.
Tuomet mokslininkų buvo paskaičiuota, kada teoriškai šie epigenetiniai veiksniai pasibaigs. Pasibaigus epigenetiniams veiksniams ląstelės nebegali funkcionuoti ir miršta. Mokslininkai iš sudėtingų skaičiavimų išvedė supaprastintą formulę, kuri gali paskaičiuoti laiką iki mirties (angl. time-to-death).
Mokslas patvirtina: pristabdyti senėjimą įmanoma
Šie biologiniai parametrai ilgaamžiškumo srityje dirbantiems mokslininkams yra tarsi atspirties taškas. Išanalizavus šiuos rodiklius galima žengti toliau ir atrasti priemones ir būdus, kaip juos koreguoti. Tai yra, įgyvendinti amžiną žmonijos svajonę kuo ilgiau išsaugoti jaunystę.
Daugybę pranešimų šia tema bus galima išgirsti pirmajame miegui ir ilgaamžiškumui dedikuotame festivalyje Europoje „Sleep Fest“, kuris spalio 26 d. vyks Vilniuje. Savo įžvalgomis konferencijoje dalinsis ir mokslininkas, genetikas V. Dirsė. Greta jo – daliai Lietuvos publikos jau pažįstami kiti pranešėjai: dietistė Vaida Kurpienė, Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė Evelina Pajėdienė, „Longevity Alliance Baltics“ direktorė Lietuvai Marta Kobzevaitė, ilgaamžiškumo entuziastė, soc. tinklų kolumnistė Ieva Koncevičiūtė, psichologė Alicja Juškienė, miego konsultantės Agnė Ramanauskė ir Ieva Anskaitienė.
Neabejotina ryškiausia festivalio žvaigžde galima įvardinti vieną garsiausių pasaulyje ilgaamžiškumo novatorių – Bryaną Johnsoną, jis festivalyje dalinsis neįkainojamomis žiniomis ir praktiniais patarimais. Šis JAV gyvenantis biotechnologijų milijonierius 2021 m. pasiekė pasaulio rekordą per 7 mėnesius sugebėjęs atsukti savo biologinį laikrodį. 46 metų novatorius šiuo metu sensta lėčiau nei 94 proc. jo bendraamžių visame pasaulyje.
Konferencijos metu bus pristatyti naujausi tyrimai, medikų ir miego specialistų praktiniai patarimai, kaip optimizuoti savo miego kokybę. Pasinerti į interaktyvias patirtis kvies Olandijos neuromokslininkas ir biohakeris Leo Van Woerden. Gilaus poilsio nemiegant (angl. non-sleep deep rest) techniką pristatantis ekspertas konferencijos svečiams ves praktinę sesiją, kurios metu bus galima sužinoti, kaip pailsėti neužmiegant viduryje dienos ar bet kuriuo pasirinktu metu. Išmokę šios praktikos lengvai galėsite ją taikyti savo rutinoje.
Hormoninės veiklos, mitybos, asmeninio produktyvumo ir emocinės sveikatos ryšiui su miegu renginyje bus skiriamas ne mažesnis dėmesys. Pavyzdžiui, JAV miego medicinos mokslų daktaras Michael Grandner dalinsis tyrimų medžiaga ir patirtimi, kokias pasekmes miego trūkumas turi mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
