Ištyrus daugiau kaip 3 000 amerikiečių, kurių amžius nuo 55 iki 65 metų, smegenis, nustatyta, kad XX a. septintajame dešimtmetyje gimusių žmonių smegenų bendras tūris yra 6,6 proc. didesnis nei gimusių XX a. trečiajame dešimtmetyje.
„X kartos“ atstovai taip pat turėjo beveik 8 proc. didesnį baltosios medžiagos ir beveik 15 proc. didesnį pilkosios medžiagos paviršiaus plotą nei „tyliosios kartos“ atstovai, rašo „Science Alert“.
Viena konkreti smegenų dalis, vadinama hipokampu, kuri atlieka svarbų vaidmenį atminties ir mokymosi procesuose, per kelias iš eilės tirtas kartas išsiplėtė 5,7 proc.
Taip buvo net įvertinus kitus veiksnius, pavyzdžiui, ūgį, amžių ir lytį. Kitaip tariant, smegenų padidėjimas fiksuotas pas visus tirtus tos kartos atstovus.
„Gauti duomenys leidžia teigti, kad gimimo dešimtmetis turi įtakos smegenų dydžiui ir galimai ilgalaikei smegenų būklei“, – aiškina tyrimui vadovavęs neurologas Charlesas DeCarli iš Kalifornijos Daviso universiteto JAV.
Pasak jo, genetika atlieka svarbų vaidmenį nustatant smegenų dydį, tačiau šio tyrimo išvados rodo, kad išoriniai veiksniai, tokie kaip sveikatos, socialiniai, kultūriniai ir švietimo veiksniai, taip pat gali būti svarbūs.
Ateityje sergančiųjų demencija bus mažiau?
Šiuo metu demencija serga dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje. Senstančiai pasaulio populiacijai didėjant, per ateinančius tris dešimtmečius šios ligos diagnozių skaičius gali patrigubėti.
Bet yra kas teikia vilties: per pastaruosius tris dešimtmečius sergamumas demencija JAV ir Europoje kas dešimtmetį mažėjo maždaug 13 proc.
Atrodo, kad absoliuti demencijos rizika mažėja jaunesnėms kartoms, galbūt dėl sveikesnio gyvenimo būdo, daugiau dėmesio emocinei, psichikos sveikatai, rašo „Science Alert“.
Demencija pasireiškia smegenų pilkosios medžiagos, vadinamosios žievės, kuri, be daugelio kitų pažinimo procesų, atlieka svarbų vaidmenį atminties, mokymosi ir mąstymo procesuose, retėjimu.
Kadangi sergančios smegenys laikui bėgant palaipsniui mažėja, logiška, kad didesnis pradinis smegenų tūris gali padėti apsisaugoti nuo su amžiumi susijusių nuostolių.
Iš tiesų tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų, kurių galvos yra didesnės, kognityviniai gebėjimai yra geresni, o tai patvirtina vadinamąją „smegenų atsargų hipotezę“.
Minėto tyrimo autoriai lygino ne tik 1930-aisiais ir 1970-aisiais gimusių žmonių smegenų apimtis. Jie pakartojo analizę tarp 1145 panašaus amžiaus suaugusiųjų, gimusių 1940-aisiais ir 1950-aisiais.
Jų išvados dar kartą patvirtino, kad dešimtmetis po dešimtmečio nuolat ir nuosekliai didėja smegenų tūris. Mokslininkų teigimu, šis smegenų pokytis yra nedidelis atskiram žmogui, tačiau „tikėtina, kad jis yra reikšmingas populiacijos lygmeniu.“
„Didesnės smegenų struktūros, tokios kaip mūsų tyrime, gali atspindėti geresnį smegenų vystymąsi ir geresnę smegenų sveikatą“, – daro prielaidą tyrimo autoriai ir priduria:
„Didesnė smegenų struktūra reiškia didesnį smegenų rezervą ir gali sušvelninti su amžiumi susijusių smegenų ligų, tokių kaip Alzheimerio liga ir su ja susijusios demencijos, poveikį vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Neurology“.
