Kaip 15min atskleidžia JAV miego medicinos mokslų daktaras, klinikinis psichologas Michaelas Grandneris, ne vienas tyrimas rodo, kad miego trūkumas siejamas net ir su savižudybėmis. Visgi, ekspertas ramina – laiku pradėję rūpintis savo miego kokybe, neigiamų reiškinių galime išvengti.
Ekspertas dr. M. Grandneris savo tyrimų medžiaga ir patirtimi plačiau pasidalins spalio 26 d. Vilniuje vyksiančiame „Sleep Fest“ – pirmajame miegui ir ilgaamžiškumui dedikuotame festivalyje Europoje.
– Visų pirma, kada jau galime sakyti, kad žmogus kenčia nuo miego trūkumo? Ar tai susiję tik su miego valandų skaičiumi, ar ir su miego kokybe?
– Sunku nustatyti, ar žmogus kenčia nuo miego trūkumo, ne laboratorijoje. Tačiau yra keletas esminių požymių. Žmonėms, kuriems trūksta miego, dažnai sunku dienos metu neužmigti, ypač jei jie sėdi ir yra neaktyvūs. Be to, jei žmonės užmiega iškart atsigulę į lovą, tai gali būti ženklas, kad jie buvo pernelyg mieguisti.
Visgi daugelis žmonių gali paslėpti miego trūkumą – net nuo savęs. Žmonėms gali trūkti miego, jų protiniai, kognityviniai ir fiziniai pajėgumai gali būti sumažėję, tačiau jie mano, kad jiems viskas gerai. Tačiau testai iš tikrųjų parodys, kad taip nėra.
Miego trūkumas susijęs su nepakankamu miego valandų skaičiumi, tačiau kartais miegas gali būti ir prastesnės kokybės. Tokiu atveju žmonės gali išmiegoti pakankamai valandų, tačiau nekokybiškai. Žmonės, kurių miego kokybė prasta, neretai turi panašių protinės ir fizinės veiklos problemų. Dažniausios prastos miego kokybės priežastys yra negydomi miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, lėtinis skausmas ar uždegimas, trukdžiai iš aplinkos, tokie kaip triukšmas ir šviesa, arba vaistų ar kitų medžiagų poveikis.
– Per kiek laiko žmogus pajunta miego trūkumo sukeltas pasekmes? Ar šios pasekmės gali būti ir trumpalaikės, ir ilgalaikės? Kokie asmenys, tikėtina, jas patirs dažniau?
– Kalbant apie proto aštrumą, pasekmės dažnai pajuntamos iš karto. Tačiau kad žmogus pajustų poveikį medžiagų apykaitai, uždegimams ir kitoms sveikatos sritims, iš tikrųjų prireikia šiek tiek laiko. Kelios naktys be miego tikrai nėra labai žalinga ilgalaikei sveikatai. Visgi savaitės, mėnesiai ir metai sutrikusio miego išties gali pabloginti sveikatos trajektoriją.
Su nekokybišku miegu ir miego trūkumu labiau linkę susidurti tie žmonės, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra prastesnė. Taip yra dėl to, kad jų darbo valandos dažnai yra ilgesnės, dienotvarkė mažiau lanksti, be to, tikėtina, kad miegoti jiems gali labiau trukdyti aplinkos veiksniai. Be kita ko, dažniau prastai miega ir žmonės, kenčiantys nuo lėtinio skausmo ir negydomų sveikatos sutrikimų.
– Kokie, remiantis Jūsų atliktais tyrimais, yra didžiausi fizinei žmogaus sveikatai kylantys pavojai, kuriuos sukelia miego trūkumas?
– Tiesioginis prasto miego poveikis apima suprastėjusią protinę veiklą, psichinę sveikatą ir keletą fizinės sveikatos aspektų. Labiausiai nerimą kelia padidėjusi uždegimo ir skausmo, širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija, rizika. Šioms ligoms pasireikšti prireikia daugiau laiko, tad galime net ir nesuprasti, kad mūsų miegas šiuo klausimu ilgainiui vaidino tam tikrą vaidmenį.
– Kaip, remiantis Jūsų atliktais tyrimais, miego trūkumas veikia žmogaus psichinę sveikatą? Ar tai gali paspartinti jau egzistuojančias psichologines problemas ar net paveikti naujų atsiradimą?
– Miegas turi didelį poveikį psichinei sveikatai. Tai yra pagrindinis depresijos ir nerimo sutrikimų rizikos veiksnys ir reikšmingai prisideda prie savižudybės rizikos. Be to, miego sutrikimai pablogina emocijų reguliavimą, sprendimų priėmimą ir kitas kognityvines funkcijas.
– Koks yra ryšys tarp miego trūkumo ir savižudybės?
– Nemiga iš esmės trigubai padidina savižudybės riziką. Ši tendencija nuosekliai pastebima įvairiuose tyrimuose ir demografiniuose rodikliuose. Kiti prasto miego aspektai, įskaitant miego apnėją ir miego trūkumą, taip pat didina savižudybės riziką. Net ir tiems žmonėms, kurie neturi miego sutrikimų, būdravimas naktį, tikėtina, gali būti savižudybės rizikos veiksnys. Žmogus būna pabudęs, kai smegenys nori miegoti, todėl jos neveikia optimaliai, kad galėtų priimti sprendimus. Tuo metu žmogus taip pat gali jaustis vienišas, labiau linkęs patirti stresą dėl įvairių dalykų ir nesugebėti išspręsti problemų.
– Ar būtų teisinga teigti, kad miego trūkumas gali sutrumpinti mūsų gyvenimo trukmę?
– Taip. Per pastaruosius 60 metų atlikti tyrimai rodo, kad miego trūkumas (taip pat ir persimiegojimas) yra susijęs su trumpesne gyvenimo trukme.
– Ar Jūsų minėtos sveikatos problemos, kylančios dėl miego trūkumo, gali išnykti pradėjus labiau rūpintis savo miego režimu ir kokybe?
– Taip! Daugybė tyrimų rodo, kad miego pagerinimas gali būti vienas efektyviausių būdų ne tik pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą, bet ir suteikti žmonėms energijos bei aiškumo, siekiant pagerinti kitas savo gyvenimo sritis.