Kalifornijos (JAV) mokslininkai ištyrė daugybę klasikinių tekstų apie žmonių sveikatą, parašytus nuo VIII amžiaus prieš mūsų erą iki III amžiaus prieš mūsų erą, ir rado stebėtinai mažai nuorodų į vyresnio amžiaus žmonių pažinimo sutrikimus, rašo „Science Alert“.
Pasak Calebo Fincho, tyrinėjančio senėjimo mechanizmus Pietų Kalifornijos universitete, ir istoriko Stanley Bursteino iš Kalifornijos valstijos universiteto, prieš daugiau nei 2000 metų stiprus atminties praradimas buvo ypač retas dalykas senatvėje.
Ir ne todėl, kad senovės romėnai ir graikai negyveno iki brandaus amžiaus.
Nors vidutinė gyvenimo trukmė prieš tuo metu buvo maždaug pusė dabartinės, 35 metų amžiaus romėnas ar graikas vargu ar buvo laikomas „senu“. Vidutinis mirties amžius senovės Graikijoje, kai kuriais skaičiavimais, buvo artimesnis 70 metų, o tai reiškia, kad pusė visuomenės gyveno dar ilgiau. Manoma, kad pats Hipokratas, garsus graikų gydytojas ir vadinamasis medicinos tėvas, mirė sulaukęs 80 ar 90 metų.
Amžius šiuo metu žinomas kaip vienas didžiausių demencijos rizikos veiksnių. Nuo Alzheimerio ligos – dažniausiai diagnozuojamo demencijos tipo – šiuo metu serga maždaug trečdalis visų vyresnių nei 85 metų žmonių. Kas penkerius metus vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų skaičius padvigubėja.
Sulaukus senatvės kankino įvairios ligos, bet ne Alzheimerio
Atminties praradimas yra labai dažnas senėjimo bruožas šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau taip buvo ne visada. Mokslininkai nerado nė vieno paminėjimo apie atminties praradimą Hipokrato, vėlesnių jo pasekėjų ar net Aristotelio medicinos raštuose.
IV ir III amžiaus prieš mūsų erą parašytuose graikiškuose tekstuose senatvė buvo siejama su daugeliu fizinio senėjimo simptomų, įskaitant kurtumą, galvos svaigimą, nemigą, aklumą ir virškinimo sutrikimus. Tačiau, remiantis turima literatūra, kuri, žinoma, yra ribota, rimtos atminties problemos neatrodė didelė problema.
„Mes neradome jokių atitikmenų šiuolaikiniams [Alzheimerio ligos ir su ja susijusių demencijos] atvejų pranešimams“, – rašo C.Finchas ir S.Bursteinas.
Istorinių raštų apžvalgos išvados rodo, kad šiandieninė demencijos epidemija, kurią patiria daugybė pasaulio šalių, gali būti šiuolaikinio gyvenimo rezultatas. Iš tiesų naujausi tyrimai susiejo demenciją ir labiausiai paplitusią jos porūšį, Alzheimerio ligą, su širdies ir kraujagyslių problemomis, oro tarša, mityba ir kitomis gyvenimui ir sveikatai nepalankiomis aplinkybėmis, kurios ypač aktualios žmonėms, gyvenantiems didmiesčiuose (megapoliuose).
Pasak C.Fincho ir S.Bursteino, net Romos valstybės veikėjas Ciceronas savo tekstuose apie „keturias senatvės blogybes“ neužsiminė apie atminties praradimą, o tai rodo, kad net I a. viduryje prieš mūsų erą tai vis dar buvo neįprastas senėjimo simptomas.
Pirmąjį atminties praradimo senatvėje atvejį užrašė Plinijus Vyresnysis, miręs 79 m. e. m. Jo pasakojime aprašomas garsus Romos senatorius ir oratorius, kuris būdamas garbaus amžiaus pamiršo savo vardą.Taigi, galima teigti, jog susidūrė su atminties problemomis.
Tyrimas buvo paskelbtas „Journal of Alzheimer's Disease“.